„Ėmėmės konkrečių žingsnių, kad galimybės apeiti šitas sankcijas būtų užkardytos, kad finansų rinkos dalyviai atidžiai vertintų sankcijas, jas įgyvendintų ir nekiltų jokių abejonių dėl jų įgyvendinimo“, – žurnalistams teigė LB atstovas.

Jo teigimu, bankai ir kiti finansų rinkos dalyviai kasdien atnaujina sankcionuojamų asmenų sąrašus ir pastebėję tokių asmenų bandymus atlikti finansines operacijas, tokie sandoriai būtų užšaldomi, nevykdomi arba atmetami.

„Visos tos pavardės automatiškai naudojamos mūsų bankų ir finansų rinkos dalyvių. Automatiškai, jei būtų tam tikros transakcijos, jos būtų užšaldomos, nevykdomos ar atmetamos“, – kalbėjo LB valdybos narys.

Vardydamas kitus žingsnius, S. Krėpšta aiškino, kad bankas sieks užtikrinti, jog finansų rinkos dalyviai dar kartą įvertintų, ar jų akcijų turintys asmenys nėra sankcionuojamųjų sąraše, be to, nebūtų nė vieno kontroliuojančio akcininko, turinčio Rusijos pilietybę.

„Taip pat ėmėmės žingsnių užkirsti galimybę mūsų mokėjimų sistemoje dalyvauti įmonėms, kurios tiesiogiai valdomos Rusijos piliečių, reziduojančių Rusijoje. Visos tos pavardės automatiškai naudojamos mūsų bankų ir finansų rinkos dalyvių. Automatiškai, jei būtų tam tikros transakcijos, būtų užšaldomos, nevykdomos ar atmetamos“, – kitus žingsnius aiškino S. Krėpšta, kartu pabrėžęs, kad įvertinti, kokį turtą sankcionuojami asmenys turi Lietuvoje, gali užtrukti ilgiau.

Taip pat ėmėmės žingsnių užkirsti galimybę mūsų mokėjimų sistemoje dalyvauti įmonėms, kurios tiesiogiai valdomos Rusijos piliečių, reziduojančių Rusijoje.

„Dėl turimo turto čia ilgesni procesai. Bet yra įgaliotos institucijos, kurios vykdytų tą paiešką, jei toks turtas būtų“, – pažymėjo S. Krėpšta.

Pasak jo, Maskvai pritaikytos didelės apimties sankcijos, todėl bus svarbu turėti instituciją, kuri koordinuotų, kaip laikomasi sankcijų Lietuvoje.

„Matome, kad sankcijų apimtis didelė ir ji išaugo dramatiškai. Čia labai svarbu, kad institucinė sąranga būtų labai stipri ir atsirastų labai aiškus kompetencijų centras, kuris koordinuotų sankcijų įgyvendinimą“, – sakė S. Krėpšta.

Vis tik didelių rizikų, kad Lietuvoje bus bandoma aktyviai apeidinėti Rusijai dėl Ukrainai paskelbto karo įvestas ekonomines sankcijas, S. Krėpšta tikina neįžvelgiąs, kadangi Lietuvos ir Rusijos finansinių institucijų ryšiai yra „nykstamai maži“.

„Tikrai tų sankcionuotų asmenų, manau, kad tikrai yra labai mažai Lietuvoje“, – sakė S. Krėpšta, grįsdamas tuo, kad Rusijos ir Lietuvos ekonominiai ryšiai itin sumenko dar 2014 m. Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį.

LB valdybos narys taip pat pažymėjo, kad Vakarų Kremliaus režimui pritaikytos sankcijos yra „beprededentės“.

„Sankcijų apimtis, pritaikyta Rusijai už įvykdytą agresiją, yra beprecedentė ir pagal tam tikrus indeksus Rusija šiuo metu yra labiau sankcionuota nei tokios valstybės kaip Venesuela ar Šiaurės Korėja“, – pažymėjo S. Krėpšta.

ELTA primena, kad, reaguojant į Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga kartu su kitomis Vakarų ir Azijos valstybėmis pritaikė Kremliui griežtas ekonomines sankcijas.

Rusijos lėktuvams uždaryta ES ir JAV oro erdvė, siekiant blokuoti šalies prezidento Vladimiro Putino karo Ukrainoje finansavimą, taip pat įšaldytas visas bankų turtas ES.

Be to, šeštadienį nuo tarptautinės tarpbankinių atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungiami septyni rusiški bankai.

Įšaldytas ir rusų oligarchų bei asmenų iš V. Putino aplinkos turtas, apribota jų kelionių laisvė.