LIETUVOS BANKAS PRISTATYS MAISTO KAINŲ TYRIMĄ ŽEMĖS ŪKIO, PRAMONĖS IR PREKYBOS SEKTORIUOSE

Lietuvos bankas (LB) pirmadienį pristatys maisto kainų analizės, atliktos sausio mėnesį remiantis trečiojo praėjusių metų ketvirčio duomenimis, rezultatus.

LB Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas sako, jog tyrimo pagrindą sudaro sąnaudų ir kainų pokyčio palyginimas trijuose lygmenyse: maisto produktų gamyba ir tiekimas – tai yra žemės ūkio sektorius, maisto gamyba – pramonės sektorius ir kainos parduotuvėse – mažmeninės prekybos sektorius. 

„Analizės rezultatai bus informatyvūs tuo požiūriu – kai lyginame sąnaudų pokyčius su kainomis, tai suprantama, kad kainos yra sudėtingas procesas ir sąnaudų kaita nėra vienintelis veiksnys, lemiantis kainas. Bet pamatant, kad sąnaudos kito panašiai kaip kainos, jau tam tikras atsakymo lygmuo pasiekiamas, jeigu kalbame apie tai, ar pagrįsta, ar nebuvo kainų kaita“, – LRT radijui pirmadienį sakė A. Dabušinskas.

„Reikia turėti mintyje, kad mes nagrinėjome segreguotas kainas – ne individualių produktų, individualių gamintojų ar pardavėjų, o segreguotas kainas žemės ūkio, pramonės – maisto gamybos ir galiausiais prekybos lygmeny“, – pridūrė jis.

LB analitiko teigimu, nustatant kainas tyrumo autoriai nematė akivaizdžios „pilkos“ zonos: „Iš mūsų palyginimo žemės ūkio sektoriuje kainos augo santykinai labiau nei, mūsų vertinimu, sąnaudos. Reiškia, praėję metai buvo santykinai geri“. 

LB vadovas Gediminas Šimkus vasario pradžioje sakė, kad augančios maisto produktų kainos Lietuvoje buvo naudingos visai maisto gamybos grandinei – nuo žaliavų gamintojų iki pardavėjų. Anot jo, jos augo ne tik dėl pasiūlos problemų – žaliavų ir energijos kainų šoko – bet ir dėl didelės paklausos, ir tai leido perkelti kainų augimą į galutines prekių ir paslaugų kainas daugelyje gamybos grandžių. 

Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, perdirbėjų dalis pieno kainoje parduotuvėse per metus – praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais – augo labiausiai ir siekė 25 proc. Tuo metu pieno gamintojų dalis sumenko 10,2 punkto iki 28 proc., o prekybininkų dalis – 0,1 punkto iki 29,6 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudarė pridėtinės vertės mokestis (PVM).

Tuo metu sviesto kainoje savo dalį labiausiai augino prekybininkai – per metus ji augo 8,3 punkto iki 35,5 proc. Pieno  gamintojų dalis augo 6,4 punkto iki 24,3 proc., o perdirbėjų – mažėjo 14,7 punkto iki 22,8 procento.