Remiantis naujausiais LB vertinimais, mažesnė užsienio paklausa, taip pat didesnis neapibrėžtumas galėtų sumažinti Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą nuo 0,36 iki 0,82 proc. punkto.

Suminis poveikis infliacijai 2025–2029 metais galėtų varijuoti nuo –0,03 iki 0,14 proc. punkto tuo pačiu laikotarpiu.

„Skaičiuojamų poveikių mastas įvairuoja dėl skirtingų modeliuojamų tarifų scenarijų. BVP modeliavimo atveju viršutinis poveikio rėžis atitinka scenarijų, kai visoms šalims yra taikomi 50 proc. tarifai aliuminiui ir plienui, 25 proc. tarifai automobiliams ir jų dalims, Kinijai – 30 proc. tarifas, kitoms šalims – 10 proc. tarifas iki 2025 metų liepos 8 dienos, o vėlesniais laikotarpiais įsigalioja balandžio 2 dieną paskelbti individualių šalių tarifai“, – pranešime sakė LB ekonomistas Kasparas Vasiliauskas.

Anot jo, infliacijos modeliavimo atveju daroma nuosaikesnė prielaida dėl efektyvių tarifų aliuminiui ir plienui ir griežtesnė prielaida dėl tarifų Kinijai.

„Vis dėlto nepriklausomai nuo scenarijaus visi modeliuojami poveikiai leidžia manyti, kad Lietuvos ekonomika ir toliau augs, tačiau augimas, tikėtina, bus lėtesnis nei scenarijuje be prekybos tarifų“, – teigė K. Vasiliauskas.

Pasak jo, nors dabartiniai prekybos trikdžiai slopina ekonomikos augimo potencialą, Lietuva tikėtina ir toliau trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiais bus tarp sparčiausiai augančių Europos ekonomikų. Tačiau mažėjantis tarptautinės prekybos mastas neišvengiamai riboja ilgalaikio augimo galimybes.

Nepriklausomai nuo scenarijaus visi modeliuojami poveikiai leidžia manyti, kad Lietuvos ekonomika ir toliau augs, tačiau augimas, tikėtina, bus lėtesnis nei scenarijuje be prekybos tarifų.

LB vertinimu, JAV importo tarifai gali paveikti ir dvišalę Lietuvos prekybą su JAV, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad jeigu gaminama produkcija pasižymi stipriu ne kainų konkurencingumu (gaminamos aukštos kokybės, specializuotos, sunkiai pakeičiamos prekės ir pan.), tai tokiu atveju paklausa gali tebebūti stabili net ir pakilus eksporto kainoms.

Kita vertus, jeigu įmonių finansinės galimybės leidžia, įmonės gali absorbuoti bent dalį tarifų naštos per mažesnes pelno maržas, taip išlaikant konkurencingas kainas galutiniam pirkėjui.

K. Vasiliausko vertinimu, atskirų įmonių ar sektorių lygmeniu poveikis gali būti juntamas, tačiau visos ekonomikos mastu Lietuvos priklausomybė nuo JAV rinkos yra santykinai maža, ypač atsižvelgus į taikomų tarifų išimtis ir palyginus su kitomis ES šalimis.

Kovą Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus teigė, kad JAV įvedus 25 proc. importo muitus Europos Sąjungos (ES) prekėms, o Bendrijai pritaikius atsakomąsias priemones, toks scenarijus Lietuvos ekonomikos augimą per ketverius metus sumažintų 0,33–1,3 proc. punkto. 

Balandį jis teigė, jog JAV įvedant 20–25 proc. muitus ES prekėms, pagal blogiausią scenarijų Lietuvos ekonomikos augimas per ketverius metus sumažėtų iki 1 proc. punkto.

JAV nuo praėjusio trečiadienio padvigubino importuojamam plienui ir aliuminiui taikomus muitus nuo 25 iki 50 procentų.

Balandžio pradžioje JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne tik įvedė 10 proc. muitus beveik visoms JAV prekybos partnerėms, bet ir paskelbė didesnius tarifus dešimtims šalių, įskaitant ES ir Japoniją, siekdamas daryti spaudimą šalims, kad jos ištaisytų, Vašingtono manymu, nesąžiningą praktiką.

Šių didesnių tarifų taikymas buvo sustabdytas 90 dienų, tačiau sustabdymas turėtų baigtis liepos 9 dieną.

Europos Sąjungos (ES) prekybos vadovas praėjusią savaitę pareiškė, kad derybos su JAV „sparčiai juda teisinga linkme“, likus mėnesiui iki 50 proc. JAV muitų prekėms iš Europos įsigaliojimo.