„Sakyčiau, kad labiau reiktų galvoti apie nuosaikesnį minimalios mėnesinės algos didinimą, galbūt per kelis žingsnius. Aplinka tikrai yra pakankamai sudėtinga“, – žurnalistams pirmadienį sakė Gediminas Šimkus.
„Aš būčiau linkęs labiau į tą tokį ne per greitą MMA augimą“, – pridūrė jis.
G. Šimkaus teigimu, geopolitinė aplinka yra neapibrėžta, greitai kintanti ir turinti neigiamą poveikį ekonomikai: „Šitame kontekste vis tik atsargumas yra dorybė.“
„Mano galva, yra svarbu vis tik būti kontekste. Sprendimas bus priimamas rudenį ir tada nereikia savęs įsprausti į galvojimą, koks yra tas ar kitas skaičius“, – spaudos konferencijoje sakė G. Šimkus.
Kiek vėliau LB vadovas patikslino, kad minimali alga, jo manymu, turėtų didėti pagal nuosaikesnį centrinio banko scenarijų – apie 6,4 proc.
Tuo metu neapmokestinamo pajamų dydžio (NPD) kėlimas, anot LB vadovo, yra kito lygmens sprendimas.
„NPD didinimas turėtų būti suderintas su visos Lietuvos biudžeto kontekstu, atsižvelgiant į įvairius kitus valstybės išlaidų poreikius, įskaitant gynybą, sveikatą, švietimą ir panašiai“, – teigė G. Šimkus.
Kaip rašė BNS, centrinis bankas skaičiuoja, jog MMA pagal nuosaikų scenarijų kitąmet galėtų didėti 6,4 proc., arba 73,6 euro, tuo metu spartesnio didinimo scenarijus numato 12 proc. augimą, arba 138,1 euro.
LB vertinimu, pirmasis scenarijus apskaičiuotas, kad MMA siektų 47,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), o antrasis – 50 proc. Šiuo metu MMA ir VDU santykis siekia 44,7 procento.
Trišalei tarybai toliau tęsiant diskusijas dėl MMA didinimo, Lietuvos verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis praėjusią savaitę sakė, jog MMA turėtų augti ne daugiau kaip 6–7 proc. – toks didėjimas, pasak jo, būtų racionalus atsižvelgiant į ekonomikos augimą, įvairių sektorių dabartinę padėtį.
Savo ruožtu Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis teigė matantis galimybę MMA kelti pagal spartesnį centrinio banko scenarijų, o cialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk tikino, jog MMA kitąmet augs, bet dėl konkretaus jos dydžio turėtų susitarti darbdavių ir profsąjungų atstovai.
MMA nuo šių metų padidinta 11 proc. (115 eurų) iki 1153 eurų (iki mokesčių).
Priemonės infliacijai pažaboti turi būti tikslinės ir laikinos
Dėl karo Artimuosiuose Rytuose smarkiai kylant infliacijai, Lietuvos banko (LB) vadovas sako, jog priemonės jai pažaboti turi būti tikslinės ir laikinos, kad itin neslopintų centrinių bankų pinigų politikos.
„Tos priemonės turi būti laikinos, labai tikslingos ir, be abejo, savalaikės. Kodėl? Nes šitos priemonės tam tikra prasme mažina ir centrinių bankų vykdomos pinigų politikos veiksmingumą“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Ir tada atsiranda toks prieštaravimas: iš vienos pusės, vieni bando priemonėmis suvaldyti infliaciją ir nuspausti žemyn, o fiskalinės priemonės tarsi tą efektą prailgina (...). Tai nėra pats efektyviausias politikos vykdymo kelias“, – pridūrė jis.
LB vadovo teigimu, dėl karo Artimuosiuose Rytuose sumažėjus išteklių pasiūlai reikia galvoti, ką galima daryti, kad jie būtų naudojami efektyviau.
„Galbūt mes kainos nesumažinsime (...), bet mes patys mažesne apimtimi patirsime jos (infliacijos – BNS) poveikį. Kaip viena iš tokių priemonių galėtų būti individualaus vartojimo sumažinimas, jų yra labai įvairių. Ir nuomonių yra karštų, pavyzdžiui, apie greitkeliuose greičio ribojimą (taip sumažinant kuro vartojimą – BNS)“, – aiškino jis.
Anot G. Šimkaus, žmones iš automobilių persėsti į autobusus arba traukinius galėtų paskatinti perpus sumažintos tarpmiestinio susisiekimo bilietų kainos „ne piko metu“: „Man visai suskambėjo šita priemonė.“
Anksčiau G. Šimkus yra teigęs, kad naftos kainos augimas „išjudina“ ir kitas degalų kainų dedamąsias, o jie didina transporto ir logistikos sąnaudas, dėl to brangsta prekės ir paslaugos.
BNS rašė, kad finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas yra sakęs, jog valstybė ruošia naujas tikslines priemones pažeidžiamiausioms grupėms dėl galimos krizės.
Siekiant sumažinti degalų kainų poveikį valdžia dviem mėnesiams – iki birželio 15 dienos – sumažino dyzelino akcizą.
Be to, „Lietuvos geležinkelių“ bendrovė „LTG Link“ nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 31 dienos 50 proc. sumažino traukinių bilietų kainas vietinio susisiekimo maršrutais.
Kaip rašė BNS, metinė infliacija kovą siekė 4,8 proc., o mėnesio – 1,5 procento.
Lietuvos bankas vidutinės metinės infliacijos prognozę padidino iki 5,1 proc. šiemet ir 3 proc. kitąmet. Anksčiau LB prognozavo atitinkamai 3,1 proc. ir 2,6 proc. augimą.
Šiais metais šalies ekonomikai recesija negresia?
G. Šimkus sako, kad šiais metais šalies ekonomikai recesija negresia, jos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs daugiau nei 3 proc., o tam didelės įtakos turės atsiimti pensijų pinigai.
„Pas mus ekonomiką skatina ir antros pakopos pinigai, mes turime šito nepamiršti. Ir pagal mūsų prognozes BVP šiais metais virš 3 proc. turėtų augti. Ir čia turint omeny, kad mes jau skaičiuojame dalinai karo Irane poveikį. Tai Lietuvos atveju nėra kalbos, bent jau šiuo metu, apie recesiją“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Šimkus.
Anot jo, šiuo metu situacija nėra įprasta, o rinką užplūdę atsiimti pensijų pinigai bei pabrangę degalai šalies verslą veikia skirtingai.
„Užplūdę antros pakopos pingai paskatina tam tikrus verslus, pavyzdžiui, išvažiuojamasis turizmas, prekyba, šaldytuvai, dar kažkas – tai yra tam tikri verslai. Kiti verslai, kurie yra orientuoti labiau į išorę, jie gali susidurti su sunkumais ir jie kalba apie tai“, – teigė G. Šimkus.
„Vieni, kurie labiau priklauso nuo degalų, jie patirs spaudimą, savikainos augimą ir jiems kils dilema – ar perkelti tai į kainas, galbūt tai lems mažesnį prekių, paslaugų paklausą, kitiems kaip tik yra gerai, nes atėjo 3 milijardai eurų ir dalis jų bus išleisti. Situacija nėra vienoda per ekonomiką ir vieni jaučia vienaip, kiti mato situaciją kitaip“, – kalbėjo centrinio banko vadovas.
Kaip rašė BNS, LB balandžio pradžioje prognozavo, kad ekonomika šiemet augs 3,1 proc., o kitąmet – 2 proc. Pernai gruodį manyta, kad augimas sieks atitinkamai 3,2 proc. ir 2,3 procento.
Naujausi komentarai