Kaip paaiškinti fenomeną, kad būdami viena laimingiausių pasaulio šalių, manome, kad šalyje yra viskas blogai, plačiau pakomentavo „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. 

– Kodėl Lietuvos gyventojai išlieka pesimistiški, nors jų bankų sąskaitos pildosi, atlyginimai auga, o vartojimas neslūgsta?

– Skirtingos apklausos matuoja skirtingus dalykus. Laimė yra ilgalaikis, kietas rodiklis, o džiaugsmas ar savijauta – trumpalaikiai ir gali greitai kisti. Apklausų rezultatai gali smarkiai skirtis priklausomai nuo to, kurią mėnesio dieną ir prie kokios mėnulio fazės jos buvo atliktos. Jungtinių Tautų laimės indeksas, kurio duomenys skelbiami kasmet, remiasi trijų metų vidurkiu. Tai reiškia, kad rezultatai nepriklauso nuo trumpalaikių svyravimų, tokių kaip atlyginimų pokyčiai ar socialinių išmokų gavimas. Šis indeksas sudaromas pagal standartizuotą, didelės imties ir patikimą metodiką.

Taigi tai – skirtingi dalykai. Panašiai ir vartotojų pasitikėjimo rodiklį, kurį kas mėnesį skaičiuoja Valstybės duomenų agentūra, pastaruoju metu rodo sumažėjimą. Nors 18 mėnesių šis rodiklis Lietuvoje buvo aukščiausias visoje Europos Sąjungoje – Lietuvos gyventojai geriausiai vertino savo asmeninę finansinę padėtį ir šalies ekonomines perspektyvas.

N. Mačiulis. ELTOS nuotr.

– Tačiau net ir Lietuvos jaunimo iki 30 metų, kurie tituluojami laimingiausiais žmonėmis pasaulyje, optimizmas mažėja. Prieš mėnesį optimistais save laikė pusė apklaustųjų, dabar – tik 40 proc. Kas nutiko?

– Vėlgi, nelyginkime su laimės indeksu. Jis vertina ilgalaikę būseną: kaip gyventojai mato galimybes save realizuoti šalyje, kaip vertina korupcijos lygį, savo pajamų lygį ilguoju laikotarpiu ir augimo potencialą.

Tuo tarpu vartotojų pasitikėjimo ir kitos vartotojų savijautos apklausos yra jautrios pokyčiams. Pavyzdžiui, pastaraisiais mėnesiais infliacija pakilo iki 4 proc., kas jau sukuria psichologinį spaudimą, net jei mažai paveikia perkamąją galią. Taip pat diskusijos apie galimus mokesčių didinimus kelia gyventojams nerimą – net jeigu papildoma finansinė našta būtų nedidelė, neapibrėžtumas dėl pajamų ateityje jau pats savaime mažina pasitenkinimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kodėl Lietuvoje gyvenantys kitataučiai yra tokie skeptiški? Net virš 90 proc. jų mano, kad situacija blogėja.

– Labai svarbu atkreipti dėmesį, kaip suformuluotas klausimas ir kokiame kontekste jis buvo užduotas. Abejoju, ar visi imigrantai jaučiasi blogai. Tačiau reikia pripažinti, kad apie 90 proc. į Lietuvą atvykstančių užsieniečių yra žemos kvalifikacijos darbuotojai, dažnai dirbantys pavežėjais, maisto kurjeriais, statybose ar kituose aukštų kompetencijų nereikalaujančiuose sektoriuose, mažesnius atlyginimus. Natūralu, kad šie žmonės nepatiria didelio pasitenkinimo. Taip pat svarbūs socialiniai ir psichologiniai aspektai – gyvenant toli nuo tėvynės ir šeimos sunku jaustis laimingam.

– Apklausose tirti ir partijų rinkėjai. Didžiausi pesimistai – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, Darbo partijos ir „Nemuno aušros“ rinkėjai. Galbūt politika žmonėms svarbesnė už ekonominę gerovę?

– Visiškai teisingai. Tai pastebime daugelyje šalių. Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose vartotojų lūkesčiai krenta labai smarkiai ir kai žiūrime pasiskirstymą pagal politines afiliacijas, būtent demokratai šiuo metu jaučiasi labai prastai. Taip prastai, kaip niekada anksčiau nesijautė. Bet tai nėra būtinai tiesiogiai susiję su jų pajamomis ar finansinėmis galimybėmis, o greičiau su nepasitenkinimu tuo, kas yra valdžioje. Jeigu tai ne jų partija, ne jų ideologiją atstovaujantys politikai, jie automatiškai jausis blogiau arba bent jau sakys, kad jaučiasi blogai.