„Gyventojus pasieksiančios vasario mėnesio šildymo sąskaitos greičiausiai nenudžiugins (...). Pagrindinė priežastis – šiemet vasaris buvo gerokai žiemiškesnis nei prieš metus (...). Antrasis faktorius, lemiantis šildymo sąskaitų dydį – šiluminės energijos vieneto kaina“, – penktadienį pranešė asociacija.
Pasak jos, vasarį vidutinė lauko temperatūra buvo apie minus 2,4 laipsnio, o prieš metus – plius 2,3 laipsnio. Temperatūros sumažėjimas vienu laipsniu šilumos suvartojimą padidina maždaug 5 proc.
„Tai ir buvo svarbiausias faktorius, nulėmęs apie 30 proc. didesnį šilumos suvartojimą vasarį negu prieš metus. Žinoma, kiekvienas pastatas yra skirtingo energetinio efektyvumo, todėl ir į klimato pokyčius gali reaguoti šiek tiek skirtingai“, – teigė LŠTA.
Vasarį vidutinė lauko temperatūra buvo apie minus 2,4 laipsnio, o prieš metus – plius 2,3 laipsnio. Temperatūros sumažėjimas vienu laipsniu šilumos suvartojimą padidina maždaug 5 proc.
Jos teigimu, vidutinė šilumos kaina vasarį buvo 16 proc. didesnė nei prieš metus ir siekė 8,7 cento už kilovatvalandę (kWh). Tai lėmė brangesni šilumos tiekimo ištekliai ir 9 proc. pridėtinės vertės mokestis (PVM), kuris pernai buvo kompensuojamas.
Vasarį 60 kv. metrų buto šildymas tipiniuose neapšiltintuose daugiabučiuose kainavo vidutiniškai apie 120 eurų, tuo metu prieš metus sąskaitos siekė 78 eurus, naujos statybos namuose – atitinkamai 49 ir 32 eurus, o prasčiausios būklės namuose – atitinkamai 163 ir 108 eurus.
Tačiau, anot asociacijos, kovas, kuris paprastai yra paskutinis visas šildymo sezono mėnuo, turėtų būti palankesnis – prognozuojama, jog šis mėnuo bus gana šiltas.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenimis, vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje kovo mėnesį siekia 7,81 cento (be PVM) už kWh – 2,6 proc. mažiau nei vasarį, tačiau 10,5 proc. daugiau nei prieš metus.
(be temos)
(be temos)