Trečiadienį 93 Seimo nariai balsavo už Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisų priėmimą, prieš nebuvo, du parlamentarai susilaikė.

Įstatymo pakeitimus inicijavo Užsienio reikalų ministerija, palaikė Vyriausybė, nors premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad dėl sektorinių sankcijų nesutarus regione Lietuvai vienai nustatyti tokias sankcijas nėra prasmės.

Pagal priimtas pataisas numatoma, kad Vyriausybė galės nustatyti dviejų rūšių sankcijas: Lietuvoje esančio turto įšaldymą ir sektorinius ribojimus.

Įsigaliojus įstatymui bus sudaryta galimybė nustatyti eksporto ribojimus prekėms, technologijoms, paslaugoms ir programinei įrangai, kurios gali būti naudojamos Rusijos arba Baltarusijos kariuomenei ir technologijoms tobulinti, gynybos ir saugumo sektoriams plėtoti arba pramonės pajėgumui didinti.

Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, vadovaudamasi įstatyme numatytais kriterijais, nustatys konkrečius fizinius ir juridinius asmenis, organizacijas, kurioms taikomos ribojamosios priemonės.

Lėšų ir ekonominių išteklių įšaldymo priemonės nebus taikomos asmenims, kuriems jau taikomos Europos Sąjungos ribojamosios priemonės.

Numatomi penki sankcionavimo kriterijai asmenims, trys kriterijai eksportui riboti, du – importui.

Projektą inicijavęs užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė, kad tokio projekto poreikis pradėjo ryškėti žiemą, kai ES ėmė strigti galiojančių sankcijų pratęsimas.

Sankcijos Bendrijoje pratęsiamos bendru šalių sutarimu, tačiau šįkart nerimaujama dėl galimo Vengrijos veto.

Pasak ministro, jeigu ES formatu nepavyktų pratęsti sankcijų, svarstomos dvi alternatyvos – planas B, tai yra veiksmų koordinavimas tarp 26 valstybių, ir planas C – nacionalinių sankcijų įvedimas.

Kaip rašė BNS, Vilnius siekia, jog ES nepratęsus sankcijų, jas įvestų ir ne tik Lietuva, bet kitos su Rusija ar Baltarusija besiribojančios Bendrijos narės, kad minėtų šalių prekės negalėtų patekti į Europos Sąjunga sausuma ir taip padidėtų prekybos kaštai.

K. Budrio duomenimis, Latvija, Estija ir Lenkija jau turi ir gali naudoti tokį įrankį, jeigu jo prireiktų.

ES nuo 2022-ųjų vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą, yra įvedusi 17 sankcijų Rusijai paketų. Jos nukreiptos tiek prieš konkrečius asmenis, tiek prieš Kremliaus ekonomikos sektorius, įmones.

Lietuva savo ruožtu yra įvedusi ir nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Apribotas jų patekimas į šalį, leidimų gyventi Lietuvoje išdavimas, ne per ES sieną atvykstantys rusai ir baltarusiai papildomai tikrinami dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, jie taip pat negali į Lietuvą įvežti ar iš jos išvežti Ukrainos grivinų, uždrausta importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija arba Baltarusija.

Leidimų gyventi Lietuvoje neturintiems rusams uždrausta Lietuvoje įsigyti nekilnojamojo turto.