(BNS). Dėl palankių oro sąlygų bei daugiau nei dvigubai padidėjusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę sumažėjo 22 proc. iki 111 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Rugsėjo 18–24 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, o Estijoje mažėjo 21 proc. ir siekė 106 eurus.

Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, dėl vėjuotų ir lietingų orų elektros kainos iki rekordinių žemumų nukrito ir Skandinavijoje.

„Elektros perteklius buvo toks didelis, jog visas septynias savaitės dienas formavosi neigiamos valandinės elektros kainos – tai vykdavo pučiant stipriam vėjui naktį arba vidurdienį šviečiant saulei. Neigiamos elektros kainos yra signalas rinkai, kad sistemoje yra didelis generacijos perteklius ir negalint padidinti suvartojimo, elektros generacija turi būti sumažinama, siekiant išlaikyti gamybos ir vartojimo balansą“, – pranešime teigė A. Krasauskienė.

Be to, šeštadienio naktį po beveik tris savaites trukusio remonto buvo įjungta „NordBalt“ jungtis tarp Lietuvos ir Švedijos, o sekmadienį  kitos paros (angl. day-ahead) prekybos rinkoje buvo išparduota 97 proc. jungties pralaidumų importui iš Skandinavijos.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę sumažėjo 0,5 proc. ir siekė 201 gigavatvalandę (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 51 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje pagaminta 102 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę Lietuvoje augo daugiau nei du kartus iki 50 GWh, hidroelektrinių – apie 15 proc. iki 10 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių gamyba mažėjo apie 60 proc. iki 18 GWh, saulės elektrinių – 22,7 proc. iki 17 GWh.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 49 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, saulės elektrinės – 17 proc., šiluminės elektrinės – 18 proc., hidroelektrinės – 10 proc., o kitos elektrinės – 6 procentus.

49 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti. Bendras importas augo 7 proc. iki 116 GWh. 13 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 38 proc. iš Lenkijos, 48 proc. per sieną su Latvija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo 81 proc. iki 8 GWh. 96 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją, o likę 4 proc. – į Latviją.