„LITGRID“: ELEKTROS KAINA LIETUVOJE PER SAVAITĘ AUGO 18 PROC.

Esant didžiausiam šiemet elektros suvartojimui, sumažėjus vėjo jėgainių gamybai bei sustojus branduoliniams reaktoriams Švedijoje ir Suomijoje, vidutinė didmeninė praėjusios savaitės elektros energijos kaina, palyginti su ankstesne, „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 18 proc. iki 148 eurų už megavatvalandę (MWh).

Lapkričio 27–gruodžio 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.

Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina buvo aukščiausia šiais metais.

„Tam įtakos turėjo trečiadienį sustojusios dvi branduolinės jėgainės Šiaurės Europoje. Suomijoje sustojęs 1,6 gigavato galios Olkiluoto 3 reaktorius buvo neprieinamas iki ketvirtadienio vakaro, o Švedijoje esantis 1,1 gigavato galios Ringhals 4 reaktorius turėtų būti įjungtas tik šiandien“, – pranešime teigė L. Varanavičius.

Jis pažymėjo, jog tuo pačiu metu pernai vidutinė savaitės elektros kaina Lietuvoje siekė 350 eurų už MWh, o 2021 metais – 188 eurus už MWh.

„Galima pagrįstai teigti, kad Europa šiai žiemai pasiruošusi geriausiai per pastaruosius metus. Po truputį naudojamos dujos iš gamtinių dujų saugyklų Europoje, kurių užpildymas dabar siekia apie 94 proc.“, – teigė L. Varanavičius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 273 gigavatvalandžių (GWh), Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje buvo pagaminta 88 GWh elektros – 11 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, jų gamyba auto 66 proc. iki 48 GWh. Taip pat 14 proc., iki 16 GWh augo hidroelektrinių gamyba. Tuo metu vėjo jėgainių gamyba sumažėjo 66 proc., iki 15 GWh.

Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 55 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 18 proc., vėjo jėgainės – 17 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.

70 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Bendras importo kiekis augo 6 proc. iki 206 GWh. 53 proc. importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Latvijos ir likę 20 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 83 proc. iki 3 GWh. 91 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 5 proc. į Skandinaviją, likę 4 proc. – į Latviją.