Spalio 6–12 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 48 proc. iki 126 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra kainavo tiek pat, Estijoje – 87 eurus už MWh.

„Praėjusią savaitę fiksavome itin aukštas kainas, nematytas nuo kovo mėnesio“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Anot jo, kainos šuolį pirmiausia lėmė kasmetinis 700 MW galios „NordBalt“ jungties su Švedija remontas: „Jungtis įprastai leidžia importuoti didelį kiekį pigesnės elektros energijos iš Švedijos.“

Anot „Litgrid“, jungtis įjungta praėjusį penktadienį, t. y., dviem dienom anksčiau nei planuota, todėl šios savaitės pradžioje elektros kaina stabilizavosi.

Pasak D. Šikšnio, kainą praėjusią savaitę didino ir maža vėjo gamyba savaitės pradžioje, dėl ko elektros suvartojimo pikų metų rinkoje formavosi ir aukštesnės nei 1 tūkst. eurų už MWh kainos.

„Litgrid“ duomenimis, elektros suvartojimas praėjusią savaitę sumažėjo 3 proc. iki 217 gigavatvalandžių (GWh), kurio vietos elektrinės užtikrino 78 proc.

Šalyje pagamintos 169 GWh elektros – 16 proc. daugiau nei prieš savaitę. Vėjo jėgainių gamyba augo 25 proc. iki 76 GWh (45 proc. visos pagamintos elektros), šiluminių elektrinių didėjo 43 proc. iki 45 GWh (27 proc. visos gamybos), saulės jėgainių smuko 17 proc. iki 24 GWh (14proc.).

Po 7 proc. visos šalyje pagamintos elektros pagamino hidroelektrinės ir kitos elektrinės (po 12 GWh).

Eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę mažėjo 33 proc. iki 21 GWh. 69 proc. eksporto nukreipta į Lenkiją, 31 proc. – į Latviją.

Bendras importuotos elektros kiekis mažėjo 31 proc. iki 82 GWh. Daugiausia elektros buvo iš Latvijos (46 proc.), iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį – 41 proc., iš Lenkijos – 13 proc. elektros.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 48 proc. Lenkijos kryptimi ir 41 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 88 proc. Lietuvos kryptimi.