Rugsėjo 29 – spalio 5 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 6 proc. iki 85 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje elektra kainavo tiek pat, Estijoje – 76 eurus už MWh.

„Sparčiai augęs vartojimas dėl vėsesnių orų lėmė šiek tiek aukštesnes elektros kainas“, – pranešime sakė „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys.

Anot jo, elektra pigo savaitgalį, kai dėl stiprių vėjų vidutinė jos kaina krito iki 11 eurų.

Elektros suvartojimas augo 8 proc. iki 224 gigavatvalandžių (GWh), kurio vietos elektrinės užtikrino 65 proc.

„Litgrid“ duomenimis, praėjusią savaitę šalyje pagamintos 146 GWh elektros – 9 proc. daugiau nei prieš savaitę. Vėjo jėgainių gamyba augo 58 proc. iki 61 GWh (42 proc. visos pagamintos elektros), šiluminių elektrinių mažėjo 23 proc. iki 32 GWh (22 proc. visos gamybos), saulės jėgainių smuko 12 proc. iki 29 GWh (20 proc.).

Hidroelektrinių gamyba sudarė dešimtadalį visos šalyje pagamintos elektros (14 GWh), kitos elektrinės – 7 proc. (10 GWh).

Eksporto srautai iš Lietuvos praėjusią savaitę augo 28 proc. iki 31 GWh. 53 eksporto nukreipta į Lenkiją, 46 proc. – į Latviją, 2 proc. – į Skandinaviją.

Bendras importuotos elektros kiekis augo 8 proc. iki 119 GWh. Daugiausia elektros buvo importuota iš Skandinavijos per šią savaitę remontuojamą „NordBalt“ jungtį (80 proc.), iš Latvijos importuota 14 proc., iš Lenkijos – 6 proc. elektros.

„LitPol Link“ jungties pralaidumo išnaudojamas siekė 57 proc. Lenkijos kryptimi ir 29 proc. Lietuvos kryptimi. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas buvo 0 proc. Švedijos kryptimi ir 81 proc. Lietuvos kryptimi.