Lūkesčiai – toli nuo realybės: ar valstybės biudžetas atlaikys pakeltas pensijas? | KaunoDiena.lt

LŪKESČIAI – TOLI NUO REALYBĖS: AR VALSTYBĖS BIUDŽETAS ATLAIKYS PAKELTAS PENSIJAS?

  • 19

Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos atlikta apklausa atskleidžia, kad, atsižvelgiant į „Sodros“ galimybes, daugelio gyventojų lūkesčiai dėl pajamų senatvėje yra pernelyg optimistiški. Penktadalis apklaustų gyventojų sako, kad išėję į pensiją jaustųsi oriai, jei pensija siektų 100 proc. dabartinių pajamų. Pusė apklaustųjų norėtų 70–90 proc. iki tol turėtų pajamų, kad senatvėje nereikėtų riboti poreikių. 

Senatvės pensija praėjusių metų pabaigoje sudarė vos 39 proc. vidutinio darbo užmokesčio, atskaičiavus mokesčius. Apie tai – LNK pokalbis su „Sodros“ vadove Julita Varanauskiene.

– Ar „Sodros“ biudžetas atlaikys naujai Seimo priimtą pensijų indeksavimą?

– Kai buvo priimamas sprendimas dėl pensijų didinimo, buvo atsižvelgiama į sąlygas, kad nominaliais skaičiais, eurais, kiek yra surenkama mokesčių, jų surenkama daugiau, nei planuota. Infliacija tam turi įtakos. Realiai – tai techninis pasivijimas, pensijų padidinimas nelaukiant metų pabaigos, nes valstybės finansinės galimybės tai leidžia daryti.

– Su sąlyga, kad neištiks dar didesnė krizė, nei žada ekonomistai, ir tų mokesčių bus?

– Mes vadovaujamės Finansų ministerijos makroekonomistų prognozėmis, kurios turėtų atsižvelgti į visas sąlygas ir tikimybes, kurias galime numatyti šiandien.

– Kodėl tokie optimistiniai norai dėl senatvės pensijos?

– Nepasakyčiau, ar optimistiniai, ar pesimistiniai. Tai tiesiog norai. Akivaizdu, kad žmogus nori, jog jo pajamas nemažėtų. Kad norai virstų planais, trūko vieno veiksmo – ką daryti. Kokios dalies ankstesnių pajamų galima tikėtis iš „Sodros“ – jokia paslaptis, matematika paprasta: jei žmogus dirba 40 metų, per juos moka po 20 proc. pensijų draudimui, jei kitus 20 metų gyvens pensijoje, vadinasi, jo pajamos bus 40 proc., jei nori gauti 100 proc. ankstesnių pajamų, žinodami, kad maždaug 40 proc. gali tikėtis iš „Sodros“, jie turi susidaryti veiksmų planą, ką daryti, kad tie kiti 60 proc. irgi atsirastų.

– Taupyti, investuoti, galvoti, ar reikės dirbti senatvėje.

– Taip. Tai dalis, kurios valstybė nežada ir neužtikrina. Jeigu žmogus nenori savo vartojimo sumažinti tiek, turėtų atlikti tam tikrus veiksmus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

– Kas yra ori pensija?

– Skiriasi, ką kiekvienas laikome oriu. Klasikinė taisyklė – sulaukus pensijos išlaidos turėtų sudaryti 70 proc. ankstesnių išlaidų. Kai kurie žmogaus poreikiai sumažėja, jis jau turi susikūręs buitį.

– Ar valstybė gali užtikrinti ateityje 70 proc.?

Jei pensininkų skaičius didėja arba nemažėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja, dirbantieji turės mokėti daugiau mokesčių.

– Jei didins mokesčius, gal ir gali, bet jų didinti nenori. Pas mus pensijų sistema finansuojama iš einamųjų mokesčių, vadinasi, ką mes šiandien sumokame, išmokame pensininkams. Lietuva nesiurbia naftos, neturi kitų pajamų, visos pajamos didžiąja dalimi iš surenkamų mokesčių. Jei norime daugiau mokėti, turi ir daugiau surinkti.

– Kokia situacija pasaulyje? Ar, be papildomo kaupimo į privačius fondus, galima tikėtis kažkur kitur procentų?

– Visur pasaulyje galioja aritmetikos taisyklės. Mokesčių procentas yra susijęs su pensijomis. Šalyse, kuriose darbo užmokestis didesnis eurais, pensijos irgi didesnės eurais. Didžioji dalis brandžių šalių pripažįsta, kad reikšmingą dalį pajamų sudaro sukauptos lėšos. Ne iš einamųjų mokesčių, bet sutaupytų – per profesinius, privačius fondus.

– Šiais laikais investuoti į privačius pensijų fondus rizikinga – karas, pandemija. Buvo skaičiuota, kad pensijų fondai krito. Ar tai pats geriausias sprendimas?

– Trumpalaikiai svyravimai turi mažiau įtakos ilgalaikiams rezultatams, nes pensijos nekaupiamos vieną mėnesį, per kaupimo laikotarpį ir išmokėjimo laikotarpį svyravimų būna. Kita vertus, jei nieko nedarysime, nieko ir neturėsime.

L. Balandžio / BNS nuotr.

– Kaip ir kiek įtakos darys pensijų fondams Lietuvos demografinė padėtis?

– Įtakos tai turės. Kai pensijų sistema paremta einamaisiais mokesčiais, vadinasi, jei pensininkų skaičius didėja arba nemažėja, o dirbančiųjų skaičius mažėja, dirbantieji turės mokėti daugiau mokesčių. Reikės ieškoti kažkokios pusiausvyros.

– Ar reikia spausti politikus, kad Lietuvoje atsirastų daugiau žmonių?

– Vienas iš variantų – rūpintis, kad daugėtų mokesčių mokėtojų, kitas – viena ir kita forma įdėti kaupimo elementą. Lietuvoje šis elementas yra – antros pakopos pensijų fondai, į kuriuos pervedama ir dalis iš valstybės. Ji padeda kaupti santaupas. Buvo sumanymas, kad ten bus pervedama reikšminga pinigų dalis ir susikaups suma. Matome, kad buvo mažinama, mažinama ir nukrypimas nuo plano atvedė į šiandienos situaciją.

– Kiek po dešimt, 20 metų bus procentų vidutinio atlyginimo iš „Sodros“?

– Kalbant apie dešimt metų į priekį – 40 proc. tikrai bus, po 20 – jau, manau, šiek tiek mažiau.

GALERIJA

  • Lūkesčiai – toli nuo realybės: ar valstybės biudžetas atlaikys pakeltas pensijas?
L. Balandžio / BNS nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (19)

Pensininkas

Pensininkas rašo apie mokesčių dydį ,piniginiais vienetais.

Pensininkas

Graikija nekreipia dėmesio i skolas ,pensijos ,invalidumai,socialines išmokos taip pat pas juos garbingos,skolinasi ir sako ,mes savo žmonių neskurdinsim.O pas mus viskas atvirkščiai.Pensijos turi automatiškai didėti.Nes mokesčiai tuojau bus tokio dydžio skaičiais, kaip buvo litais.Jeigu buvo litais žiemą iki 375,- litų ,tai dabar nori kad atrodytų taip eurais.Pensijos,invalidumai , socialinės išmokos turi būti indeksuotos.

minde

lietuvoj geriausia jos nesulaukti nes cia yra nuzmogejinas konservatoriam svarbiausia kad senis gautiu desimt pensiju o kiti gali dvest toliau rinkit konservatorius tai pensiju isvis negausit,
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS