Anot jo, sumažėjo transporto priemonių, automobilių detalių, kai kurių metalų, chemijos prekių gamyba. Be to, neigiamos įtakos iš dalies turėjo ir JAV importo muitai, šiek tiek aktyvesnė konkurencija Europos Sąjungos rinkoje.

„Būtent tokio neigiamo pokyčio ir tikėjomės, bet dėl tokių siaurų ir vienkartinių priežasčių turbūt. Neigiamos įtakos BVP augimui trečiąjį ketvirtį turėjo pramonės prasti duomenys“, – BNS sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas.

N. Mačiulio teigimu, nepaisant klestinčios būsto rinkos, atsigaunančios mažmeninės prekybos, šie sektoriai sukuria mažesnę pridėtinę vertę: „Būtent atvirieji sektoriai, eksportuojantys sektoriai šiek tiek nutempė bendrąjį vidaus produktą žemyn.“

Be to, anot analitiko, neigiamos įtakos turėjo ir šių metų derlius bei žemės ūkio rezultatai, suprastėję dėl nepalankių oro sąlygų.

Visgi ekonomistas mano, kad ekonomikos suklupimas buvo trumpalaikis, o metų pabaigoje Lietuva grįš prie augimo, kuris kitąmet paspartės dar labiau.

„Bet vėlgi, čia po tuo BVP rodikliu slėpsis daug niuansų ir reikėtų jį labai atsargiai vertinti, nes gali būti, jog mes ir toliau matysime pramonės nuosmukį, bet įsibėgėjantis gyventojų vartojimas, klestinti būsto rinka iš dalies kitais metais ir dėl įsiliejančių į rinką pensijų pinigų, visa tai pakels bendrąjį vidaus produktą, bet po juo gali slėptis ir ir besikaupiančios problemos“, – aiškino N. Mačiulis.

„Vidaus paklausos veiksniai bus labai stiprūs, ypač kitais metais, tai net ir pramonei toliau patiriant nuosmukį, mes žiūrėdami į tą ekonomikos bendrąjį vidaus produkto rodiklį, nematysime kažkokių neigiamų tendencijų“, – sakė „Swedbank“ analitikas.

Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 22,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – 1,7 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Per ketvirtį realusis BVP smuko 0,2 proc. Paskutinį kartą BVP per ketvirtį smuko 2023 metų paskutinį ketvirtį – tuomet nuosmukis siekė 0,3 procento.