Ar keičiasi gyventojų įpročiai, ar kavinės neatlaiko pablogėjusios ekonominės situacijos, plačiau pakomentavo verslininkas Gediminas Balnis.

– Naujausi tyrimai rodo apie pasikeitusius lietuvių įpročius. Kaip tai atsiliepia verslui?

– Čia labai keista, kad tokie yra pamąstymai, nes tai ne raketų mokslas – valstybė pakėlė mokesčius, mes pakėlėme kainas ir automatiškai nebeateina klientai, verslai bankrutuoja. Airijoje PVM pakėlė nuo 9 iki 13,5 proc. ir pasiekėme tai, kad kiekvieną dieną užsidaro po barą. Lietuva – mažesnė šalis, tai gal kas dvi dienas užsidaro po vieną maitinimo įstaigą.

– Esate ne vienos kavinės savininkas. Kaip sekasi jūsų verslui?

– Nuo vieno euro sumokami 22 proc. mokesčių įvairių pavidalu, o verslui lieka 1 proc. Kovojame, kaip išgyventi. Laukėme naujos valdžios, kuri žadėjo, kad sumažins mokesčius, to nesulaukėme – dabar vėl laukiame.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

– Galbūt išsilaikyti sunkiau tinklinėms kavinėms: daugiau darbuotojų, jie mažiau motyvuoti, abejingi. O šeimos restoranas, kur įtraukta visa šeima, išsilaiko geriau?

– Pirmiausia, net ir tokių sėkmingų restoranų pelningumas yra labai žemas. Bet žiūrėkime į bendrus skaičius: kai vasario mėnesį visas sektorius auga 0,9 proc., o sąnaudos auga 10 proc. ir daugiau. Sėkmės atvejų visada galime rasti, bet jei tai yra vienas iš šimto, ar tikrai to norime, ar taip turi gyventi verslas?

Man pačiam atrodė, kad kavos kavinės mažiau nukentės po to mokesčių pakėlimo, bet pasirodė, kad iš tikrųjų nukentėjo labiausiai. Tokių pavienių sėkmės atvejų visada bus, bet bendrai rinka – tarkime, kalbėjome su Kauno verslininkais, jog 2008–2009 metais, kai buvo krizė visoje Lietuvoje, mažėjo apyvartos 30 proc., mažėjo darbo užmokestis, mažėjo nuomos kainos. O dabar – krizė viename sektoriuje, bet nuomos kainos vis tiek auga, vis tiek turime konkuruoti dėl darbuotojų, o apyvartos neauga.

– Kaip ekonominė šalies situacija lemia kavinių veiklą?

– Gavome tokį Molotovo kokteilį. Kitos šalys, kurios pakėlė PVM, o mes esame kraštas – mūsų kaimynai Rusija, Kaliningradas, Baltarusija buvo top 3 šalys pagal turizmą. Dabar atvirkščiai – lietuviai išveža pinigus. Turizmas, atrodo, atsigauna, oro uostas atsigauna, bet ne dėl to, kad atvyksta turistai – lietuviai daugiau išvažiuoja iš Lietuvos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar geriau uždaryti verslą, nei bandyti prikelti seną ir vietoje jo atidaryti kitą?

– Be abejo, dabar labai stipriai veikia šešėlis. Taip, matome, kad surenka daugiau PVM, bet taip pat matome, kad pernai staiga sustojo atlyginimų augimas. Atlyginimų kilimas niekur nesustojo, nes – iš restoranų išeina į statybas, paprasčiausiai pereina į šešėlį.

Jau dabar skaičiuojame, kad 2025 metais dėl šešėlio valstybė neteks 160 mln. eurų, o priskaičiuojama, kad PVM surinkta 140 mln. daugiau. Kaip gali būti daugiau, jeigu iš viso surinkta tik 140 mln.? Pavyzdžiui, Mindaugas Lingė, buvęs Ekonomikos komiteto vadovas, prognozavo, kad bus surinkta 220 mln. daugiau, o surenkame tik 140 mln. O šešėlio niekas neskaičiuoja. Mūsų darbo užmokestis sudaro 36 proc. ir iš čia atsiranda šešėlis.

J. Kalinsko / ELTOS nuotr.

– Kokios pagalbos iš valstybės reikėtų maitinimo verslui ir kaip ji pakeistų situaciją?

– Ta pati Airija – nuo 13,5 proc. grįžta prie 9 proc., Vokietija – nuo 19 proc. grįžta prie 7 proc. Laukiame HOTREC išvadų, Europos mastu Briuselyje padaryta studija, kurioje nematoma kitos išeities, kaip taikyti maitinimo sektoriui sumažintą pridėtinės vertės mokestį.

– Jeigu to nebus – kokios prognozės ateičiai?

– Šis sektorius, vietoj to, kad, kaip buvo numatyta Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, iki 2030 metų išaugtų 50 proc., stagnuos ties mažiau nei 3 proc. nuo BVP. O Europos Sąjungos vidurkis šiame sektoriuje – 10 proc. Paprasčiausiai nenorime pasiimti lengvai numestų pinigų. Jūsų išleidžiamų pinigų maitinimo įstaigoje – 90 proc. jų grįžta į ekonomiką. Jei nusiperkate „iPhone“ – 90 proc. išvažiuoja į Ameriką ir viskas, ciklas užsidaro.