A. MAZURONIS APIE ANTIINFLIACINIUS PASIŪLYMUS: GERAI, NORS NEPAKANKAMAI, GERAI, NORS PER VĖLAI
Seimo opozicinės Darbo frakcijos narys Andrius Mazuronis teigiamai vertina ketvirtadienį parlamentui pateiktas biudžeto korekcijas, skirtas sušvelninti infliacijos poveikį gyventojams, tačiau pastebi, kad Vyriausybė vėluoja, o parengtos priemonės opozicijos siūlytos dar prieš kelis mėnesius.
Be to, politiko nuomone, priemonių turėtų būti numatyta daugiau.
Vertindamas visą paketą, parlamentaras teigė, kad Vyriausybė jį parengė „gerai, nors ir nepakankamai, gerai, nors ir per vėlai“.
„Didžioji dalis tų sprendimų, kurie tame antiinfliaciniame plane, yra tie, kuriuos prieš keletą mėnesių siūlė opozicija: ar vienos, ar kitos opozicinės frakcijos siūlė šildymo kompensavimą, įvairiausius kitus sprendimus“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė A. Mazuronis, pridūręs, kad tuomet opozicijos iniciatyvos buvo atmestos kaip „neracionalios“, „nepagrįstos“ ir „nesavalaikės“.
„Praėjo keli mėnesiai, žmonės tuos mėnesius mokėjo astronomines kainas, kurias šiandien matome (…), ir staiga Vyriausybė praregėjo ir atnešė tuos pačius sprendimus, kuriuos siūlė opozicija prieš keletą mėnesių“, – kalbėjo politikas.
A. Mazuronis pasidžiaugė, kad tarp antiinfliacinių priemonių įtraukti ir jo frakcijos pasiūlymai, pavyzdžiui, didinami vaiko pinigai, taikoma pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui, nors, jo teigimu, juos buvo galima priimti anksčiau.
„Man atrodo, kad šitie sprendimai šiek tiek pavėluoti, nes kainų šokas mažų mažiausiai veikia keletą mėnesių, (…) didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių yra priėmę ir ten jau galioja tokie antiinfliaciniai paketai“, – argumentavo A. Mazuronis.
Taip pat, pasak „darbiečio“, kartu reikėjo pritaikyti PVM lengvatą baziniams maisto produktams bei sumažinti akcizus kurui, ką, anot jo, irgi taiko ne viena ES valstybė.
„Dėl to, kad kainų augimas būtų amortizuotas ne per išmokas ar įvairiausias kompensacijas, bet per PVM kompensavimą tam dydžiui“, – teigė A. Mazuronis.
„Tokius sprendimus mes irgi siūlėme, tokių sprendimų Vyriausybė neįtraukė“, – apgailestavo jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė Seimui ketvirtadienį plenariniame posėdyje pateikė patikslinto šių metų biudžeto projektą. Kaip pažymi finansų ministrė Gintarė Skaistė, biudžetas atnaujinamas dėl trijų priežasčių: siekiant sušvelninti infliacijos padarinius ir stiprinti energetinę nepriklausomybę, teikiant pagalbą karo pabėgėliams bei palaikant kritinę nacionalinę infrastruktūrą ir saugumą.
Tikslinamame šių metų biudžeto projekte numatoma 976 mln. eurų skirti infliacijos padarinių sušvelninimui ir energetinės nepriklausomybės stiprinimui. Ši biudžeto projekto kryptis iš dalies sutampa su prieš pusantros savaitės pristatytu 2,26 mln. eurų priemonių paketu. Kadangi dalis paketo finansuojama nacionalinėmis lėšomis, šios priemonės įvertintos biudžeto tikslinimo projekte.
Dėl Rusijos sąmoningų veiksmų drastiškai pakilus energijos kainoms, Vyriausybė siūlo žmonėms kompensuoti dalį dujų ir elektros kainų, tam skiriant 570 mln. eurų.
Siekiant didinti gyventojų pajamas, maksimaliai taikytino neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimui 80 eurų, iki 540 eurų, numatoma skirti 103 mln. eurų. Šis sprendimas reikš papildomą 16 eurų pajamų didėjimą minimalų mėnesinį atlygį (MMA) uždirbantiems ir bendrą 28 eurų pajamų didėjimą, lyginant su praėjusiais metais. Seimui pritarus Vyriausybės siūlymui, NPD per kiek daugiau nei metus padidėtų 35 proc.
Biudžeto tikslinimo projekte senatvės pensijų didinimui 5 proc. numatoma 67,7 mln. eurų, kurie vidutiniškai reikštų 24 eurų pajamų didėjimą kas mėnesį būtinąjį stažą turintiems senjorams. Atitinkamai, dėl anksčiau priimtų ir šiame biudžeto pakeitime numatytų sprendimų, lyginant su 2021 m. sausiu, pensijos vidutiniškai paaugtų 69 eurais.
Projekte taip pat numatyta didesnėms išmokoms ir šildymo kompensacijoms skirti per 30 mln. eurų, reikšmingai išplečiant šildymo kompensacijas gaunančiųjų ratą, o šalpos, valstybinių pensijų bei išmokų vaikams didinimui planuojama dar 72,75 mln. eurų. Visų šių išmokų dydžiai, lyginant su 2021 metais, augtų apie 15 procentų.
Išaugus energijos kainoms, pagal ES karo komunikatą, verslui paramai numatoma 120 mln. eurų ir taip pat papildoma tikslinė 9,3 mln. eurų pagalba nukentėjusiam žemės ūkio sektoriui prie ES skiriamų 7,3 mln. eurų.
Patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, kad valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys - 4,9 procento bendrojo vidaus produkto (BVP).
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
2 komentarai -
10 komentarai -
7 komentarai
ogi