Bitininkystė populiarėja
Lietuvos bitininkų sąjungos (LBS) valdybos narys Algirdas Žiūkas sako, kad šaltas ir ilgas, lietingas pavasaris buvo nepalankus bitininkystei nei pernai, nei šiemet, todėl ir pavasarinio medaus derlių įvardija žemiau vidutinio. Tačiau šiemet situacija buvo dar prastesnė dėl lietingos ir šaltos liepos, tad šiųmetį derlių apskritai vadina dar prastesniu. „Tai neišvengiamai daro įtaką medaus kainai, – sako daugiau kaip 20 metų bitininkavimo patirtį sukaupęs bitininkas. – Per pastaruosius dvejus metus ji padidėjo maždaug 10–15 proc.“
Tačiau A. Žiūkas pabrėžia, kad net ir padidėjusi kaina nėra tokia, kad bitininkauti būtų naudinga. Dar kiek anksčiau, prieš 3–4 metus, kaina apskritai buvo pasiekusi žemumas, nes visa, netgi europinė ir pasaulinė, rinka buvo užtvindyta medumi. Vis dėlto tai nesustabdo lietuvių – bitininkystė Lietuvoje ir toliau populiarėja.
„Lietuvoje bitininkystė yra labia stipri, su senomis geromis tradicijomis, – sako LBS tarybos narys, – bitininkai orientuojasi į kokybiško, gero ir skanaus medaus gamybą. Lietuvoje ir gamta labai turtinga, palanki bitininkavimui.“
Rinka neapsaugota
Dideli kiekiai medaus į Lietuvą atkeliauja ir iš svetur – Kinijos, Ukrainos, todėl kaina išlieka konkurencinga. Tačiau, pasak A. Žiūko, ir lietuviško medaus mūsų šalyje yra pakankamai, svarbiausia – gero medaus.
Pietų, o ir Vakarų Europoje bitininkystei šiemet koją kišo kita ekstremalioji situacija – karščiai. Tai ne ką geriau nei lietingas ir šaltas sezonas. Augalai greičiau išsausėja, nektaro būna mažiau. Ten šiemet derlius irgi nedidelis. Žinoma, visada galėtų gelbėti importas iš Pietų Amerikos ar Kinijos, tačiau su importu dažnai atkeliauja ir daug nekokybiško, falsifikuoto medaus. Europos rinka nesaugoma ir neginama. Senojo žemyno bitininkai jau kyla į kovą už savą rinką, kreipiasi į Europos Komisiją, tačiau ši nenori kištis į šiuos procesus, labiau bandoma reguliuoti rinką visai iš kito galo, daugiausia skatinant produktų autentiškumą, tačiau neužkertant kelio atkeliaujantiems falsifikatams, kai medus papildomas pertekliniu cukrumi, sirupais.
A. Žiūkas pataria medaus mėgėjams vis dėlto rinktis lietuvišką medų – neapsigausite. Jeigu nenorite pirkti parduotuvėje – pirkite tiesiai iš bitininko, iš to, kuriuo pasitikite.
Nauja problema
Tarptautinė bitininkų asociacijų federacija „Apimondia“ paskelbė oficialią poziciją dėl nesubrendusio medaus gamybos. Joje atkreipiamas dėmesys į praktiką, kai medus iš avilio paimamas dar nepasibaigus natūraliam jo brandinimo procesui, o perteklinė drėgmė vėliau pašalinama techninėmis priemonėmis. Federacijos vertinimu, sisteminga tokia gamyba ekonominiais tikslais neatitinka tarptautiniu mastu pripažįstamos medaus sampratos ir kenkia sąžiningai bitininkystei, rašoma Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) pranešime.
ŽŪR konsultantas Juozas Jankauskas atkreipia dėmesį, kad ši tema aktuali ir Lietuvos bitininkams, nes kalbama ne vien apie medaus gamybos technologiją – nuo pasirinkto gamybos būdo priklauso medaus kokybė, vartotojų pasitikėjimas ir sąžiningos konkurencijos sąlygos.
„Bitininkui svarbiausia nepamiršti, kad medų subrandina bitės, o ne technologiniai įrenginiai. Nektaro virtimas medumi nėra vien vandens pašalinimas – avilyje vyksta sudėtingas natūralus procesas. Todėl medaus kiekio didinimas neturėtų tapti svarbesnis už jo brandą ir kokybę. Lietuvos bitininkams svarbu laikytis gerosios bitininkystės praktikos, nes nuo to priklauso ir vartotojų pasitikėjimas lietuvišku medumi, ir sąžiningų bitininkų reputacija“, – pažymi J. Jankauskas.
Vis dėlto LBS valdybos narys A. Žiūkas mano, kad Lietuvoje nėra spekuliuojama džiovinimo technologijomis. Tačiau jis pripažįsta, kad techninėmis priemonėmis galima, o kai kada ir būtina šalinti perteklinę drėgmę, tačiau nugarinimas neturėtų būti didesnis nei 2 proc. Ypač tai aktualu tokiomis lietingomis vasaromis kaip ši – bitės užakiuoja korius, nespėjus drėgmei visiškai išgaruoti. Toks medus vėliau gali surūgti.
Būtina įvertinti brandą
„Apimondia“ pabrėžia, kad nektaro ar lipčiaus virtimas medumi yra biologinis procesas, kurį atlieka bitės. Jos ne tik sumažina vandens kiekį, bet ir prideda fermentų bei kitų medžiagų, keičia produkto cheminę sudėtį ir pH. Subrendusį medų bitės apsaugo uždengdamos korio akutes vaško dangteliais.
Todėl prieš imant medų būtina įvertinti jo brandą. „Apimondia“ rekomenduoja tai daryti ne tik vizualiai, bet prireikus ir instrumentiniu būdu – matuojant drėgmę refraktometru.
Kartu federacija aiškiai skiria tyčinę nesubrendusio medaus gamybą nuo situacijų, kurias lemia gamtinės sąlygos. Esant didelei aplinkos drėgmei ar neįprastoms klimato sąlygoms, net uždengtame meduje gali būti daugiau drėgmės. Trumpalaikis korių laikymas kontroliuojamos drėgmės patalpoje, siekiant neleisti medui sugerti papildomos drėgmės ir pašalinti nedidelį jos perteklių, federacijos nėra prilyginamas sistemingai nesubrendusio medaus gamybai ekonominiais tikslais.
Viską turi atlikti bitės
Visai kitaip vertinama praktika, kai medus sąmoningai paimamas dar nesubrendęs, siekiant pagreitinti gamybos procesą ir padidinti gaunamos produkcijos kiekį.
„Apimondia“ nurodo, kad toks produktas paprastai turi per daug vandens, jam gali trūkti subrendusiam medui būdingo skonio ir aromato. Siekiant išvengti fermentacijos, perteklinė drėgmė vėliau pašalinama techninėmis priemonėmis, pvz., vakuuminiais džiovintuvais.
Federacija pabrėžia, kad nektarą paversti medumi turi bitės, o dirbtinis natūralaus proceso spartinimas ir perteklinio vandens pašalinimas tokiomis technologijomis neatitinka jos nurodomų tarptautinių medaus standartų. Tai patvirtinama ir oficialioje „Apimondia“ pozicijoje.
Klastojimas – ne tik sirupai
Medaus klastojimas vartotojams dažniausiai asocijuojasi su įvairių cukraus sirupų įmaišymu. Tačiau „Apimondia“ nurodo gerokai daugiau nesąžiningų praktikų.
Tarp jų – tyčinis nesubrendusio medaus rinkimas ir vėlesnis techninis jo dehidratavimas, medaus geografinės ar botaninės kilmės maskavimas ir klaidingas ženklinimas, žiedadulkių pašalinimas, tam tikrų medžiagų pridėjimas siekiant paslėpti falsifikavimą ir kiti būdai.
„Apimondia“ pozicijoje sistemingas nesubrendusio medaus rinkimas siekiant ekonominės naudos įvardijamas kaip viena iš medaus klastojimo formų.
Tyrimų nepakanka
Nesubrendusio medaus problemą sudėtinga spręsti dar ir todėl, kad vien laboratoriniais tyrimais ne visada galima patikimai nustatyti, kokiu būdu produktas buvo pagamintas.
Todėl „Apimondia“ akcentuoja kompleksinę kontrolę – laboratorinius tyrimus turėtų papildyti medaus atsekamumas, auditai, tiekimo grandinės vertinimas ir ekonominių anomalijų analizė.
Ypač svarbus atsekamumas. Federacijos nuomone, turėtų būti įmanoma nustatyti medaus kelią iki konkretaus bitininko ir bityno geografinės vietos. Atsekamumo sistema galėtų apimti bitynų, medaus išgavimo, prekybos, maišymo ir pakavimo etapus.
Vertinant galimą sukčiavimo riziką, dėmesys gali būti skiriamas ir ekonominiams signalams: neįprastai mažoms ar ilgą laiką stabilioms kainoms, staigiam eksporto augimui, kurio nelydi gamybos pajėgumų didėjimas, taip pat importo ir reeksporto pokyčiams.
Turi būti apsaugotas
„Apimondia“ savo išvadose pabrėžia, kad tyčinė ir sisteminga nesubrendusio medaus gamyba ekonominiais tikslais neatitinka tarptautiniu mastu pripažįstamo medaus apibrėžimo, klaidina vartotojus ir kenkia sąžiningiems bitininkams.
Ši tarptautinės bitininkų bendruomenės keliama problema svarbi ir Lietuvai. Medaus rinkoje būtina ne tik užtikrinti produkto kokybę ir vartotojo teisę žinoti, ką jis perka, bet ir sudaryti sąžiningas konkurencijos sąlygas bitininkams, kurie laikosi natūralaus medaus brandinimo principų.
„Vartotojas, pirkdamas medų, turi būti tikras, kad perka natūralų, bičių subrandintą produktą. Sąžiningam bitininkui tai ne mažiau svarbu – rinkoje negali būti sudaromos palankesnės sąlygos tiems, kurie natūralų medaus gamybos procesą pakeičia pramoninėmis technologijomis. Turime saugoti tikro medaus vardą ir žmonių pasitikėjimą bitininkais“, – sako ŽŪR konsultantas Juozas Jankauskas.
Kaip laikyti medų
Medų bitininkas A. Žiūkas pataria laikyti tamsioje, vėsioje, ne didesnėje nei +10 °C temperatūroje. Geriausiai tam tiktų rūsys, kur būna vėsu, o ir temperatūra laikosi vienoda. Tinkamomis sąlygomis laikomas medus ilgai išliks šviežias, skanus ir kokybiškas. Negalima laikyti minusinėje temperatūroje. Jeigu medų suvartojate greitai, po šaukštelį valgote kasdien, galite laikyti ir virtuvėje ant stalo ar spintelėje, tik ne virš viryklės, geriau ir ne saulėtoje vietoje. +20 °C ir aukštesnė temperatūra netinkama medui.
Medų geriau pirkite ir laikykite stiklinėje taroje. Venkite plastiko (ypač jeigu medų laikote ilgai), nuo kurio bet koks maisto produktas įgyja papildomo skonio ir gali kaupti mikroplastiko daleles.
Naujausi komentarai