Mėgstantiems pirkti iš kiniškų platformų – nemaloni žinia Pereiti į pagrindinį turinį

Mėgstantiems pirkti iš kiniškų platformų – nemaloni žinia

Pigių kiniškų prekių laviną pažabos Europos Sąjungos muitų naujovė smulkioms siuntoms. Ji įsigalios nuo liepos pirmosios.

„Temu“
„Temu“ / Scanpix nuotr.

Nėra ko slėpti – lietuviai iš Kinijos siunčiasi dažnai ir daug.

„Žmona kartais užsisakinėja. „Šūdus“ visokius perka“, – sakė vyras.

„Buitinės prekės dažniausiai – visokie plastmasiniai daiktai virtuvei“, – pasakojo moteris.

„Užsisakinėjam iš „Temu“, taip. Ir apyvokos daiktai, ir rūbai – viskas“, – teigė kita.

Viskas remiasi į kainą. Tai, kas Lietuvoje kainuoja 10 eurų, Kinijos platformose atsieina 2 ar 3 eurus.

„Vis dėlto pigiau penkis kartus nei Lietuvoje ta pati prekė“, – sakė gyventoja.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau pigi smulkmė greitai nebebus tokia pigi.

„Per savo kišenę labiausiai ir pajausime“, – pripažino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Aleksandras Izgorodinas

Nuo liepos 1-osios Europos Sąjunga įveda 3 eurų muitą prekėms iš Kinijos – mažoms siuntoms, kurių vertė iki 150 eurų.

„Tai rinkos apsauga nuo nekontroliuojamo, nevaldomo, besaikio mažos vertės prekių siuntimosi, kurios dažnai, vos nupirktos, iškart keliauja į šiukšliadėžę“, – aiškino finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Ir kuo daugiau skirtingų daiktų vienoje siuntoje, tuo daugiau teks sumokėti – muitas taikomas už kiekvieną prekių rūšį.

„Jeigu jūsų siuntoje telefono dėkliukas ir kojinės, tai mokėsite jau 6 eurus mokesčio, o ne 3“, – pabrėžė K. Vaitiekūnas.

Kristupas Vaitiekūnas

Teoriškai tai mokestis kiniškoms platformoms – „Temu“, „Shein“, „AliExpress“. Tačiau praktiškai mokės tas, kas perka kiniškas prekes.

„Be abejo, viskas bus perkelta ant vartotojo. Kiek pakils importo muitas, automatiškai pabrangs ir smulkios siuntos“, – teigė A. Izgorodinas.

„Vartotojas bet kuriuo atveju šitoje situacijoje nebus laimėtojas“, – pridūrė K. Vaitiekūnas.

Muitas bus laikinas – galios dvejus metus. Žmonės prie paštomatų reiškia savo nuomonę.

„Jei nuo kiekvienos prekės – absurdas. Iš tikrųjų šitie mokesčiai yra absurdas. Skaičiuosime, gal bus mažiau užsisakančių“, – svarstė gyventojas

„Nežinau, matysime, bet kai kurių prekių čia net nėra Lietuvoje“, – teigė moteris.

Anot muitinės, užpernai iš Kinijos į Lietuvą atsiųsta 4 milijonai menkaverčių pakuočių. Vidutinė vienos siuntos vertė siekia 5–6 eurus.

„Bendrame siuntų krepšelyje kiniškos prekės sudaro apie 20–25 procentus viso srauto. Tačiau matome, kad jos kasmet auga, o lyginant su vidine rinka, siuntomis iš Europos, kiniškų prekių kiekis didėja sparčiausiai“, – sakė „Omniva“ komandos vadovas Lietuvoje Tadas Drunga.

Keičiasi ir pačios siuntos – jos sunkėja.

„Jeigu prieš porą metų vidutinis siuntos svoris iš Kinijos buvo iki pusės kilogramo, dabar matome, kad jis jau viršija kilogramą“, – teigė T. Drunga.

Ekspertai ragina nebūti naivuoliais – kiniškų smulkmenų lavina nesustos. Be to, dalį tų pačių prekių be muitų bus galima įsigyti Kinijos logistikos centruose Europoje.

„Tikėtina, kad vartotojas prisitaikys prie šio mokesčio, įvyks amortizacija, nes prekės nėra brangios“, – sakė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

„Reikia nusiimti rožinius akinius. Neatsitiks taip, kad uždėsime muitą ir visas importas dings. Kadangi vartojimas atsigauna Baltijos regione, Skandinavijoje, Vokietijoje – žmonės muitus tiesiog „suvalgys“, – pabrėžė ekonomistas A. Izgorodinas.

Politikams kiekvienas surinktas euras svarbus.

„Vis dėlto tai yra muitas – 75 procentai surinktų pinigų keliaus į ES biudžetą, o tik 25 procentai liks Lietuvoje“, – aiškino K. Vaitiekūnas.

Tačiau pinigai – ne vienintelė problema. Didelė dalis į Lietuvą atkeliaujančių prekių gali būti pavojingos – rizikos svyruoja nuo gaisrų iki rimtų sveikatos problemų.

„Tas prekių nekokybiškumas, tiek Lietuvos, tiek ES narių, reiškia, kad jų cheminė sudėtis, dažų padengimas, mechanika yra nesaugi“, – perspėjo G. Aleksaitė.

Todėl tarnyba sukūrė mobiliąją programėlę – nusifotografavus prekę galima pasitikrinti, ar ji saugi.

„Ji gali atsakyti apie prekės patikimumą“, – sakė G. Aleksaitė.

„Labai dažnai apsigauname su dydžiais. Žmona pirko lėkštes – kaina juokinga, lyginant su tomis, kurios pas mus, bet dydžiai ne visai atitiko lūkesčius“, – pripažįsta pirkėjas.

Panašų mokestį taiko ir Jungtinės Valstijos, tačiau jis gerokai didesnis nei Europos Sąjungoje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
žmogus

dar vienas savo LIAUDIES APIPLĖŠIMO BŪDAS,ypaš varguomenės,mes juos rinkom tikėdamiesi,kad jie priiminės mums palankesnius įstatymus,mažins mokesčius,o viskas atvirkščiai-RŪPŪŽĖS,kad juos kas sutraiškintu vykstant į seimą ...
0
0
Viltis

Vaitiekūnui svarbiausia, kad vartotojas nukentės- net širdis apsąla iš malonumo ir galimybės parodyti valdžią. Nesvarbu, kad tik ketvirtadalis muito liks Lietuvai- vis tiek malonu (kad kaimyno tvartas dega).
1
0
na

daugeliu atveju EU tokios prekės išvis negaminamos, čia nebent tik etiketes prisega. 3 eur ne problema, kai ta pati prekė net depe kainuoja trigubai, bet kaip dėl to pradėsim europiečiai gyventi geriau, nesuprantu
0
0
Visi komentarai (3)