Nerimą keliantys signalai, sako specialistas, ateina iš pasaulinių ekonominių srautų ir jau kelis mėnesius galiojančių didesniu JAV importo muitų.

„Tai stipriai paveikė Kinijos eksportą į JAV. Rugpjūtį importas buvo net trečdaliu mažesnis nei prieš metus. Jau mažėja Lietuvos pramonės eksportas į ES, ypač tų šakų, kurias tiesiogiai arba netiesiogiai palietė JAV importo muitai“, – sako ekonomistas.

N. Mačiulis primena, kad ekonomikoje turėjome išskirtinai gerą penkmetį, gal net dešimtmetį: nuo dešimtmečio pradžios Lietuvos pramonės apimtys išaugo trečdaliu. Palyginimui – Estijos, Latvijos, net Švedijos apimtys nepasikeitusios. Be to, didėjo gyventojų perkamoji galia. Ekonomistas sako, kad tokioje situacijoje esame linkę pamiršti, kad pensijų, atlyginimų augimas ir panašūs dalykai nėra savaime suprantami ir nesitęs amžinai.

„Nemažai nerimo ženklų yra žiūrint ne tik į eksporto rinką, bet ir į vidaus ekonominę politiką“, – teigia ekonomistas.

Jis svarsto, kad kitąmet vis dar džiaugsimės bobų vasara, bet ją lems vienkartiniai veiksniai – galimybė išleisti dalį pensijai sukauptų pinigų ir spartesnis pensijų indeksavimas.

N. Mačiulis prognozuoja, kad kitąmet vidutinė senatvės pensija didės 15 proc. Šie du dalykai leis toliau auginti vidaus paklausą.

„Tačiau pramonės augime niekas neprognozuoja stipraus eksporto atsigavimo“, – pabrėžia „Swedbank“ ekonomistas.

Be to, pastebi jis, galimas kaštų konkurencingumo praradimas ir menkiau augantis produktyvumas.

„Reikia konkuruoti ne tik su ES, bet ir su pigesne produkcija iš Kinijos, Azijos. Sunkiau konkuruoti bus maisto pramonei, baldams, lengvajai tekstilei“, – dalijasi prognozėmis ir sako pasigendantis iš Vyriausybės konkrečių žingsnių, kaip būtų galima didinti konkurencingumą.

Žadama, kad kitąmet augs ne tik pensijos, bet ir minimalus mėnesinis atlyginimas – iki 1 153 eurų. Profsąjungos siūlė atlyginimą didinti 15 proc., darbdavių atstovai pasisakė už tai, kad atlyginimas nebūtų didinamas. N. Mačiulio teigimu, 8–10 proc. augimas būtų kompromisas.

Tačiau, jo teigimu, reikėtų koreguoti minimalaus atlyginimo nustatymo formulę.

„Reikėtų indeksuoti ne su vidutiniu darbo užmokesčiu šalyje, bet susieti su darbo užmokesčio pokyčiais privačiame sektoriuje. Viešajame sektoriuje atlyginimai kyla, bet privačiame galimybės gali būti mažesnės. Reikia atsižvelgti į tai, kad mažiausiai uždirbančių žmonių minimalus atlyginimas turi didėti, bet įvertinti ir tai, kad per spartus didinimas turi du šalutinius efektus – didesnę infliaciją ir nedarbo lygio didėjimą“, – akcentuoja N. Mačiulis.

Ekonomistas skeptiškai vertina Vyriausybės užmojus išpirkti „Igničio“ akcijas ir sako, kad argumentai, neva perdavus visas akcijas į Vyriausybės rankas, atsiras daugiau skaidrumo, neskamba įtikinamai. Pasak jo, būtent šiuo metu užtikrinamas maksimalus skaidrumas, nes nepriklausomi ekspertai, atliekantys metinius ir ketvirtinius auditus, užtikrina, kad įmonė atstovautų visos Lietuvos, o ne siauro politinio rato interesus.

Jo teigimu, išpirkimas nesumažins elektros kainų. Be to, sako jis, „Igničio“ išpirkimas visų pirma yra ne ekonominis, o nacionalinio saugumo klausimas.

„Lietuva dabar neturi laisvų pinigų, jų trūksta krašto apsaugai. „Ignitis“ kažkiek tų pinigų turi, bet jie nukreipti į atsinaujinančiosios energetikos vystymą ir tolesnį elektros jungčių vystymą. Mums reikia elektros jungties su Vokietija. Be to, mes dar nepasigaminame pakankamai elektros energijos, o tam reikia pinigų. Sakyti, kad tuos pinigus geriau panaudoti akcijų išpirkimui, reiškia, kad nebus pinigų elektros gamybai, vadinasi, elektros energijos kainos nemažės arba nebus investicijų į

elektros jungtis. O tai reiškia, kad sabotažų atvejais būsime labiau pažeidžiami“, – teigia N. Mačiulis.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: