Ministerijos Ekonomikos departamento vadovė Jūratė Dringelienė, be to, pastebi, kad kitąmet per mažai pinigų numatyta ir  ministerijos įstaigų darbuotojų darbo užmokesčiui.

2026 metais valstybės biudžeto dotacijos asmenų su sunkia negalia globai turėtų siekti 140,6 mln. eurų, nors poreikis yra  197,2 mln. eurų.

„Papildomas poreikis, jei lygintume su 2025 metais, jis pakankamai nemažas. Planuojama iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų poreikį tenkinti“, – trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje sakė J. Dringelienė.

Ministerijos duomenimis, šiemet asmenų, gaunančių dotuojamas globos paslaugas, skaičius siekia 16,8 tūkst., o laukiančiųjų – dar 1,3 tūkst. Kitąmet tokių žmonių, planuojama, bus 17,5 tūkst.

Be to, J. Dringelienė pažymi, kad trūksta asignavimų individualiai pagalbai: kitąmet jų poreikis siekia 406,6 mln. eurų, o skirta 352 mln. eurų. Šių asignavimų trūksta ir šiemet.

„Šiuose metuose trūksta 49,6 mln., bandome iš vidinių resursų susidengti, taip pat yra šių metų įstatyme numatyta išimtis, kad esant galimybei arba neturint finansavimo, iš ko pasidengti, skolinamės. Ir kituose metuose bus išlaikoma ta pati finansavimo galimybė“, – komitete sakė departamento vadovė.

Ji pabrėžė, kad individualios pagalbos bei socialinių paslaugų kompensacijų poreikio augimą lemia didėjantis gavėjų skaičius. Ministerijos duomenimis, šiemet individualios pagalbos kompensacijų gavėjų skaičius siekia 115 tūkst., kitąmet, planuojama, jis sieks 120 tūkst.

„Kasmet asmenų skaičius išauga 5-7 tūkst., čia irgi viena iš didelių problemų valstybėje, kai amžėjimas tiesiogiai įtakoja viešuosius finansus“, – teigė J. Dringelienė.

Ji teigė pastebinti, kad ministerijos poreikis kasmet būna didesnis nei tam skiriama lėšų.

„Kai ministerija planuoja poreikį, tų pačių bazinių dydžių indeksavimą ir teikia tą poreikį Finansų ministerijai, stebiu tendenciją, kad kokie ketvirti metai niekada negauname to, kas iš tiesų priklauso pagal teisės aktus“, – teigė departamento vadovė.

„Ir tai nėra vienoje srityje, tai tendencija visose srityse. Jei indeksavimui pagal įstatymą reikalinga tam tikra suma, ji visada būna šiek tiek mažesnė. Kitoje srityje, žiūrėkime, vėl šiek tiek pamažinama. Ateiname į tašką, kai pati ministerija, jei anksčiau turėdavo ekonomijos ir galėdavo perskirstyti viduje, tai dabar perskirstymas yra minimalus, nes eilę metų visose srityse tvarkingai vis nedaduodama, sumažinama, apvalinama į kitą pusę“, – pridūrė ji.

Anot J. Dringelienės, pastaruosius dvejus metus stebima tendencija, kad ministerija neturi galimybių perskirstyti lėšų, tenka skolintis.

Atlyginimų augimas ministerijos įstaigoms – minimalus

Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, Seimo narys Linas Kukuraitis atkreipė dėmesį, kad kitais metais numatyta per mažai lėšų ministerijai pavaldžių įstaigų darbuotojų atlyginimui.

„Darbo užmokestis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos institucijoms – 2 proc. vidurkis, nesiekiam infliacijos lygio, kuris pastaruoju metu išaugęs. Kai kur darbo užmokesčio fondo augimas – 0,6 proc.“, – komitete teigė parlamentaras, pasiteiravęs, ar nėra galimybių tam skirti daugiau lėšų.

Tuo metu J. Dringelienė teigė, kad poreikis tam siekia 9,2 mln. eurų, tačiau Finansų ministerija numatė tik 1,8 mln. eurų.

„Darbo užmokestis kituose metuose Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos grupės įstaigose auga labai neženkliai, palyginti su šiais metais – 0,3 proc., tai auga dėl minimalių koeficientų, minimalios algos, dėl bazinių dydžių“, – komitete kalbėjo ministerijos departamento vadovė.

„1,8 mln. eurų, praktiškai per visas mūsų įstaigas, atmetus socialinės globos įstaigas, tai mažokas dydis. (...) Kalbėjome ir su Finansų ministerija, kaip šitas klausimą būtų galima išspręsti, nes tokios tendencijos, ypač žiūrint į darbo rinką, labai sunku pritraukti darbuotojus į viešąjį sektorių, nes lygiai taip pat turim konkuruoti, atlyginimus kelti, nes ir infliacija yra, bet deja, situacija yra tokia“, – aiškino J. Dringelienė.

Ministerija teigia, kad įvertinus kitų metų biudžete numatytų priemonių ir išmokų poveikį, bendras gyventojų skurdo rizikos lygis mažės 1,1 punktu, vyresnio amžiaus grupės – 5,2 punkto, asmenų su negalia – 2,6 punkto, be to, gyventojų disponuojamos pajamos vidutiniškai padidės 39 eurais per mėnesį.

Teigiama, jog suplanuotos priemonės labiausiai mažins vienišų asmenų skurdą.

Kitų metų valstybės biudžeto projekte užimtumui skatinti numatyta beveik 50 mln. eurų mažiau lėšų nei šiemet, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina, kad lėšų tam bus skirta ir per kitas sritis.

Ministerijos Ekonomikos departamento vadovė Jūratė Dringelienė sako, kad lėšų mažėjimą labiausiai lemia mažesnis finansavimas iš ES struktūrinių fondų.

„Žiūrint į skaičius, yra mažėjimas 46,5 mln., bet mažėjimas dėl ES struktūrinių lėšų. Jei žiūrime tik į valstybės biudžeto pokytį, mažėja 1,5 mln. eurų, ir dėl PVM pažangos priemonėms įgyvendinti apmokėjimo“, – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje trečiadienį sakė J. Dringelienė.

„Sakyčiau, labai neženklus, 0,6 mln. eurų mažėjimas yra kalbant apie papildomas socialines užimtumo garantijas“, – pridūrė ji.

Pasak J. Dringelienės, be to, papildomi asignavimai skiriami Užimtumo tarnybos veiklai, Darbo inspekcijai.

Buvęs ministras, parlamentaras Linas Kukuraitis pabrėžė, kad kitąmet auga valstybės išlaidos įvairioms išmokoms, tačiau į užimtumą papildomai neinvestuojama.

„Mūsų biudžetai auga pagrinde išmokomis, pensijos, socialinės pašalpos. Tai svarbu, nes skurdo lygis didelis, bet užimtumo didinimo programos visam trimečiam biudžete (2026-2028 metų – BNS) yra neigiamas balansas, tai kas čia per politika ir kokias turėsime ilgalaikes pasekmes ateityje, jeigu išmokas didiname, o užimtumui papildomai neinvestuojame“, – komitete teigė L. Kukuraitis.

Viceministrė Aušra Putk pastebėjo, kad užimtumą skatins asignavimai ir kitose srityse.

„Nėra gerai, kad užimtumo didinimo programoms biudžetas mažėja, tą suprantame, bet kai kur yra didėjimai, kaip pavyzdžiui, Užimtumo tarnyboje. Matome, tie dalykai susiję, pavyzdžiui, pateiktas projektas dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims, daugiau paskatų yra asmenims įsidarbinti ir likti, per tai irgi žiūrime, tai prisideda prie užimtumo. Ir daugiau tokių yra pakeitimų. Bendrai vertinant, iš kitų sričių ateina prisidėjimas prie užimtumo paskatinimo“, – komitete sakė A. Putk.

Ministerijos duomenimi, užimtumo programai šiemet buvo numatyta 221,6 mln. eurų, o kitąmet – 175,2 mln. eurų.