„Siūloma kvota padės mažinti darbo jėgos trūkumą, išlaikyti darbo rinkos stabilumą, prisidės prie neužpildytų darbo vietų skaičiaus mažinimo, palaikys tolesnį šalies ekonomikos augimą, tuo pačiu garantuojant užimtumą šalies gyventojams“, – ministrės įsakymo projekte teigia ministerija.
Pasak jos, siūloma kvota sudaro 0,9 proc. Valstybės duomenų agentūros šių metų liepos 1 dieną paskelbto nuolatinių gyventojų skaičiaus (2,89 mln.), o pagal įstatymą ji negali viršyti 1,4 proc.
Ministerija BNS informavo, kad kvota nėra didinama, nes siekiama riboti pigios darbo jėgos imigraciją į Lietuvą ir paskatinti darbdavius įdarbinti Lietuvos darbuotojus, o taip pat išlaikyti ir Lietuvoje jau gyvenančius ir dirbančius užsieniečius.
Tarptautinis transporto ir logistikos aljansas, Lietuvos verslo bei Pramonininkų konfederacijos siūlė 2026 metams numatyti 30 tūkst. užsieniečių įdarbinimo kvotą, Lietuvos darbdavių konfederacija – 40,5 tūkst.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje mažėja vietos darbo jėgos pasiūla, daugėja laisvų darbo vietų, darbdaviai aktyviai ieško darbuotojų. Tačiau ne visos darbo vietos gali būti užpildytos vietiniais darbuotojais dėl kvalifikacijos, būsto vietos (pavyzdžiui, kandidatai iš regionų), motyvacijos ar kitų kliūčių.
Ministerijos duomenimis, mažėja įdarbintų užsieniečių kaita: sausio–spalio mėnesiais įdarbinta 34,8 tūkst. trečiųjų šalių piliečių, iš jų 30,2 tūkst. – vidutinės, 2,6 tūkst. aukštos ir 1,9 tūkst. žemos kvalifikacijos darbuose.
Didžioji dalis jų dirba transporto sektoriuje (54,6 proc.), statybose (18 proc.), gamyboje (8,3 proc.). 44 proc. užsieniečių dirba pas tą patį darbdavį bent dvejus metus.
Keičiasi užsieniečių kilmės šalys: mažėja baltarusių ir ukrainiečių, daugėja atvykstančių iš Uzbekistano, Indijos, Filipinų, Tadžikistano. Be to, daugėja dirbančių ES piliečių.
Šiemet pagal įdarbinimo kvotą 97,3 proc. gavusių leidimą laikinai gyventi užsieniečių įsidarbino ir dirba, tarp jų dominuoja vyrai (94,8 proc.). 60,6 proc. visų leidimų išduota piliečiams iš Baltarusijos, Uzbekistano, Ukrainos ir Kirgizijos. 97,3 proc. įsidarbino vidutinės kvalifikacijos profesijose, daugiausia 57 proc. – sunkvežimių vairuotojai.
Leidimus laikinai gyventi darbo pagrindu turėjo 98,8 tūkst. užsieniečių. Mažėjo išduodamų leidimų naujai atvykstantiems, bet išaugo leidimų pakeitimų – daugiau darbuotojų nei pernai lieka Lietuvoje ilgesniam laikui.
Migracijos departamento duomenimis, leidimus gyventi visais pagrindais Lietuvoje lapkričio 1 dieną turėjo 214,8 tūkst. užsieniečių – 3,2 tūkst. mažiau nei metų pradžioje, ir 7,1 tūkst. mažiau nei 2024 metų pradžioje.
(be temos)