Valdiškas darbas daugeliui vis dar atrodo kaip šilta vieta ilgiems metams, tačiau pastaruoju metu sujudimas juntamas ir čia.
„Pasižiūrėjus į visos šalies rinką, darbuotojai tikrai turi iš ko rinktis“, – komentavo Aplinkos ministerijos personalo valdymo skyriaus vedėja Mantė Vėževičė.
Viešai skundžiamasi, kad už siūlomą atlygį kandidatai nesiveržia.
„Paskelbus konkursą į laisvas pareigybes, entuziazmas būna didelis, bet realiai atvyksta du ar trys, o kartais – tik vienas kandidatas“, – teigė Vidaus reikalų ministerijos kancleris Dalius Kuliešius.
Aplinkos ministerija šiuo metu ieško per 40 darbuotojų. Kai kurių – tik terminuotam laikotarpiui, kol Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungos Tarybai.
„Politinio asmeninio pasitikėjimo darbuotojų atlyginimas yra apie 6400 eurų prieš mokesčius, o ne politinio pasitikėjimo – apie 3 tūkstančius prieš mokesčius“, – aiškino M. Vėževičė.
Kai kurioms ministerijoms trūksta beveik šimto žmonių – tarp jų ir Finansų bei Užsienio reikalų ministerijoms.
„Žmonės, kurie dalina milijardus – reikia suprasti, tai milijardai pinigų – gauna tikrai mažus atlyginimus. Žmogus iš privataus sektoriaus neturi paskatų judėti į ministeriją“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.
Dėl menkų atlyginimų garsiausiai skundžiasi Užsienio reikalų ministerija. Dažnas kandidatas tik pasirašydamas sutartį pamato realią algą.
„Atrinktasis diplomatas neseniai tiesiai šviesiai pasakė: „Ką jūs juokaujate?“ Pradedantis atašė į rankas negauna tūkstančio eurų“, – pasakojo buvęs ambasadorius Remigijus Motuzas.
Politinio pasitikėjimo darbuotojai, tokie kaip patarėjai ar departamentų direktoriai, gauna apie 3,5 tūkst. eurų „ant popieriaus“, arba maždaug 2400 eurų į rankas. Kitų darbuotojų vidutinis atlyginimas – apie 1400 eurų į rankas.
„Turi labai gerai mokėti dvi užsienio kalbas, laikyti testą, rašyti esė, išmanyti politikos mokslus“, – vardijo R. Motuzas.
Be to, du trečdaliai Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų dirba užsienyje, dažnai ir po įprastų darbo valandų.
„Diplomatinė etika, apranga, protokolas. Į visus renginius, į kuriuos kviečiama, reikia tinkamai pasiruošti – o papildomų lėšų tam neskiriama“, – sakė R. Motuzas.
Dėl to apie tūkstantį Lietuvos diplomatų išvyko dirbti į Europos Sąjungos institucijas.
„Pigi valdžia kainuoja labai brangiai“, – pažymėjo M. Dubnikovas.
„Ateis tie žmonės, kurie tikrai nėra patys gabiausi“, – perspėjo R. Motuzas.
Kitų metų biudžete prašoma papildomų 4 mln. eurų Užsienio reikalų ministerijos atlyginimams.
Kitose ministerijose situacija ramesnė – politinio pasitikėjimo darbuotojams siūloma apie 3–4 tūkstančius eurų į rankas, o specialistams – virš 2 tūkstančių.
„Deja, atėjusi į Vyriausybę radau visiškai skylėtą rėtį – metai iš metų nieko nebuvo daroma dėl šių darbuotojų atlyginimų“, – pripažino premjerė Inga Ruginienė.
Verslo atstovai sako, kad pinigų būtų daugiau, jei valstybiniame sektoriuje dirbtų mažiau žmonių.
„Lietuvoje apie 23 proc. žmonių gyvena iš biudžeto lėšų. Tai gerokai per daug. Vidurkis – apie 18 proc., tad bent 5 proc. darbuotojų turėtų dirbti privačiame sektoriuje“, – teigė M. Dubnikovas.
I. Ruginienė žada ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų atlyginimus peržiūrėti.
„Per vienus metus visų skylių neužtaisysime, nors dėl to man tikrai skauda širdį. Bet žingsnis po žingsnio taisysime spragas“, – sakė premjerė.
Tačiau kai kurie juokauja, kad situacija gal nėra tokia bloga.
„Kartais jau dabar penktadienį valstybinėse institucijose sunku rasti žmogų. Atrodo, kad ta 4 dienų darbo savaitė jau egzistuoja“, – šmaikštavo „Investuotojų forumo“ vadovas Rolandas Valiūnas.
Ministerijos darbuotojus vilioja ir kitomis priemonėmis: galimybe dirbti nuotoliu, papildomu sveikatos draudimu, nemokamais skiepais, papildomomis apmokamomis laisvomis dienomis bei kitomis naudomis.
„Kai kurios įmonės reklamuoja parkavimo vietą – mes ją taip pat turime, bet, deja, ne tiek, kad visus patenkintume“, – aiškino D. Kuliešius.
Ministrų atlyginimai šiais metais padidinti iki 7,5 tūkst. eurų „ant popieriaus“, arba apie 4600 eurų į rankas.
(be temos)
(be temos)
(be temos)