„Kaip Finansų ministerija, mes pripažįstame, kad tai yra problema ir mums netiesiogiai ilguoju laikotarpiu gali neproporcingai daug kainuoti“, – antradienį Seime sakė T. Valys.
Pasak jo, aukštas nedarbas valstybei kainuoja ir per įvairias socialines bei prevencines priemones. Vis dėlto ministras pažymėjo, kad Finansų ministerija sprendžiant šią problemą lyderystės imtis neketina.
„Kaip Finansų ministerija, mes kažkokio (tikslo imtis – ELTA) lyderystės nematome, bet situacija tikrai yra nepageidautina, nes ji mums, tame tarpe Finansų ministerijai, neproporcingai daug kainuoja per įvairias socialines, prevencines priemones. Mes tą problemą matome ir tikrai aktyviai diskutuojame“, – aiškino ministras.
T. Valys atkreipė dėmesį, kad kartu šalies darbo rinkoje susidariusi paradoksali situacija – nors nedarbas išlieka gana aukštas, dalies darbo vietų užpildyti nepavyksta, todėl verslui darbuotojų tenka ieškoti užsienyje.
„Yra eilė darbo vietų, kurių mes nesugebame užpildyti. Labai tikėtina, kad tos darbo vietos yra arba nepatrauklios, arba darbuotojai jų vengia. Dėl to mes esame priversti tuos darbuotojus atsivežti – tai indikuoja privatus verslas, eilė sektorių, nuo transporto iki aptarnaujančio personalo“, – pabrėžė jis.
„Mes susiduriame su dideliu poreikiu žmones atsivežti iš svetur, nes vietiniai tiesiog nenori dirbti tų darbų“, – pridūrė T. Valys.
Pasak ministro, nors tokia situacija yra problema, kartu ji būdinga ekonomiškai išsivysčiusioms valstybėms.
„Vis dar matome plika akimi daug dirbančių užsieniečių, nepaisant to, kad nedarbo lygis yra didokas ir norėtųsi, kad būtų mažesnis. Tai labai paradoksali situacija, kuri būdinga jau išsivysčiusioms šalims“, – sakė finansų ministras.
Jo teigimu, su panašia situacija kitos išsivysčiusios valstybės susiduria jau kelis dešimtmečius. T. Valys taip pat nurodė, kad Vyriausybėje galimi sprendimai aptariami su socialinės apsaugos ir darbo ministre Inga Ruginiene, kartu siekiant suderinti darbdavių poreikį turėti pakankamai darbuotojų ir paskatinti darbo neturinčius šalies gyventojus imtis siūlomų darbų.
Ministro vertinimu, problemą gali lemti darbuotojų motyvacija, kartų skirtumai, švietimas, finansinis bei skaitmeninis raštingumas. Investicijos į modernesnes technologijas, anot jo, taip pat galėtų dalį darbo vietų padaryti patrauklesnes.
Kaip skelbė ELTA, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) duomenimis, 2024 m. vadinamųjų „nedarbo spąstų“ lygis Lietuvoje siekė 102,2 proc. ir ketvirtus metus iš eilės buvo aukščiausias ES, kurios vidurkis siekė 74,4 proc.
LLRI aiškinimu, toks rodiklis reiškia, kad pirmaisiais nedarbo mėnesiais dalis bedarbių gauna daugiau nedarbo ir kitų išmokų, nei galėtų uždirbti „į rankas“.
„Sodros“ duomenimis, pastaraisiais metais bedarbių skaičius šalyje didėjo – nedarbo išmokos gavėjų skaičius, tenkantis 100 apdraustųjų, išaugo nuo 13,8 iki 15.
Pernai nedarbo draudimo išmoką bent kartą gavo 214,8 tūkst. žmonių, 2024 metais – 211,2 tūkst., o 2023 metais – 197,6 tūkst. gyventojų.
(be temos)
(be temos)
(be temos)