„Ministerijos iš tiesų išgirdo tą prašymą ir jį įvykdė, biudžete (2026 metų biudžeto projekte – BNS) tas sumažinimas yra atspindėtas. Ateityje tą praktiką galima tęsti įtraukiant ir platesnį institucijų ratą, įskaitant ir Seimą, ir, galbūt, Prezidentūrą. Jei ta praktika išsiplėstų, galbūt būtų visai neblogai“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė K. Vaitiekūnas.

Taip jis kalbėjo komiteto pirmininko socialdemokrato Algirdo Syso paklaustas, ar institucijos atsižvelgė į Finansų ministerijos prašymą taupiau ir racionaliau naudoti lėšas.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas klausė, kiek „dėl gynybos“ išlaidas susimažino Prezidentūra ir Krašto apsaugos ministerija.

„Krašto apsaugos ministerijai buvo padaryta išimtis, o Prezidentūra tai galėtų padaryti savo iniciatyva“, – atsakė K. Vaitiekūnas.

Kaip rašė BNS, kaip rodo Seimui pateiktas 2026 metų valstybės biudžeto projektas, Prezidentūros asignavimai kitąmet turėtų augti maždaug 11 proc. iki beveik 10,1 mln. eurų.

Prezidentūros biudžetas auga sparčiau nei kitų pagrindinių šalies valdymo institucijų – Vyriausybės ir Seimo – kanceliarijų, kurioms asignavimai auga po maždaug 1,3 proc. iki atitinkamai 55 mln. ir  23,1 mln. eurų.

Finansų ministerija prašė institucijų taupyti išlaidas valdymui, kad kitąmet būtų galima daugiau lėšų skirti krašto apsaugai. Ministerija yra nurodžiusi, kad biudžetinės įstaigos vidutiniškai susimažino valdymo kaštus 5 procentais.

Prezidentūra anksčiau BNS neatsakė į klausimą, ar pateko tarp institucijų, kurių buvo prašyta sumažinti valdymo išlaidas ir kiek pavyko atsižvelgti į šį prašymą.