Miškininkai ir verslas prašo lankstesnės, aplinkosaugininkai – griežtesnės kirtimų tvarkos

Tuo metu aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį į prastą miškų būklę ir prašo didesnės jų apsaugos.

Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos vadovas Algis Gaižutis sako, kad jau dabar pusei Lietuvos miškų taikomi papildomi veiklos apribojimai.

„Jau šiuo metu yra didelės apimties apribojimų bazė, kur 50 proc. visų miškų turi papildomus apribojimus“, – komiteto posėdyje praėjusią savaitę sakė A. Gaižutis.

„Persidengia ir saugomos teritorijos, ir „Natura 2000“ teritorijos, specialiosios žemės naudojimo apsaugos rūšys, apsaugos režimai. Reikia turėti omenyje, kad jau sugriežtinimų vyksta pastaraisiais metais ganėtinai daug – yra ir 10 proc. sumažinta kirtimo norma“, – pridūrė miško ir žemės savininkų atstovas.

Jis teigė besitikintis, kad įstatyme bus numatytos aiški kompensacijų tvarka, susijusi su naujais veiklos ribojimais.

„Tikimės, kad įstatymo leidėjas vis tiktai numatys tokį reglamentavimą – jeigu apribojimas atsitinka, tai bus kompensuojamas realus nuostolis – sąžiningai, negudraujant ir nesukčiaujant paskaičiuojama, kokie gi yra praradimai“, – kalbėjo A. Gaižutis.

Tuo metu Medienos perdirbimo asociacijos vadovas Raimondas Imbrasas siūlė lanksčiau išduoti kirtimų leidimus, kai jie yra nedideli, mažo poveikio.

„Pasiūlymas būtų sumažinti perteklinę administracinę naštą ir daugiau atsakomybės suteikti miško savininkams bei valdytojams, kai eitų kalba apie (kirtimų – BNS) leidimų sistemą, kuri būtų koncentruojama į didžiausią poveikį miško sistemai turinčias veiklas atsisakant leidimų ugdomiesiems, sanitariniams ir daliai kitų nedidelių intensyvių kirtimų“, – komitete kalbėjo R. Imbrasas. 

Asociacija taip pat siūlo išplėsti kriterijus, pagal kuriuos būtų galima taikyti rotacinę miškininkystę.

„Daugiau galimybių lanksčiau ir taikliau įgyvendinti dabartinę rotacinę miškininkystę. Turime galvoje, kad pagrindinių kirtimų taikymas susijęs ne vien su formaliu medynų amžiumi, bet ir su medžių matmenimis bei medienos būkle“, – komiteto posėdyje sakė asociacijos vadovas.

Savo ruožtu Aplinkosaugos koalicijos vadovė Lina Paškevičiūtė pabrėžė, kad rotacinė miškininkystė blogina miškų būklę.

„80–85 proc. miškų yra leidžiama rotacinė miškininkystė. Plotelis iškertamas ir keičiamas jaunuolynu – miško būklė prastėja. Po Nacionalinio miškų susitarimo įstatymo projekte buvo žadėta, kad trečdalis miškų bus apskritai arba rezervatai, arba be pagrindinių kirtimų. Tai iš dalies atliepė tą poreikį“, – posėdyje sakė L. Paškevičiūtė.

„Mes turim net nacionaliniam parke plotus, kai mažiau kaip pusė ploto jau yra nebe miškas, o jaunuolynas“, – pridūrė ji.

Vyriausybės išvadoje dėl Miškų įstatymo pataisų siūloma sumažinti rotacinę miškininkystę iki 79 proc., o Aplinkosaugos koalicija siūlo tokius kirtimus taikyti tik 67 proc. visų Lietuvos miškų.

Aplinkosaugininkės teigimu, saugomose teritorijose ir privačiuose miškuose pamažu turi nelikti rotacinės miškininkystės – už tai būtų numatytos kompensacijos, o valstybiniuose miškuose ji būtų negalima įsigaliojus Miškų įstatymo pataisoms.

„Įstatymas turi visų pirma leisti saugoti (miškus – BNS), nustatyti, kur būtinai saugoti ir leisti savininkui rinktis saugoti“, – teigė ji.

L. Paškevičiūtė taip pat pabrėžė, kad Lietuvoje daugėja plynų kirtimų: „Lietuvoje daugėja plynų kirtimų, (vertinimas – BNS) nėra subjektyvus, jis yra duomenimis grįstas. (...) Yra palydovo duomenys ir mes matome, kad palaipsniui praradimai didėja.“ 

Anot jos, auga visuomenės nepasitenkinimas tuo, kaip šiuo metu saugomi miškai.

„Tas nepasitenkinimas iš tiesų tiktai augo. Ką reiškia dabar, kad plynių daugėja? Vietoje brandžių miškų, tokių, kur jausmas, kad tu esi miške, (...) mes gaunam tokius miškus – (...) 50 centimetrų medeliai“, – aiškino Aplinkosaugos koalicijos vadovė.

Aplinkos viceministras Algirdas Pieniuta BNS teigė, kad ministerija tikisi, jog įstatymų pataisas pavyks priimti dar šią Seimo sesiją.

„Mūsų lūkestis, kad priimtumėme (pataisas –BNS) šią sesiją, yra labai didelis noras. Viskas dabar Seimo narių rankose. Mes jau padarėm viską, ką galėjom – darėm susitikimų, kiek tiktai kas norėjo“, – komitete sakė A. Pieniuta.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, priėmus įstatymo pataisas medienos pramonės sukuriama vertė galėtų sumažėti apie 2–3 proc., arba 35–53 mln. eurų.

Kaip rašė BNS, Aplinkos ministerija siūlo keisti miško kirtimų reguliavimą, gerinti miškų atkūrimą, spartinti jų priskyrimą grupėms, taip pat sudaryti galimybes miško savininkams kompensuoti veiklos ribojimus.

Siekiama keisti miškų grupių paskirstymą – draustinių miškų dalis ir privačias saugomas vietoves priskirti pirmai grupei (labiausiai saugomi miškai)  – taip ateityje didėtų šios grupės plotai.

Be to, už miestų ribos bent vieno kilometro atstumu esančius trečios (apsauginiai), ketvirtos (ūkiniai) grupių miškus, kultūrinių draustinių ir rezervatų miškus ar jų dalis priskirti rekreacinių miškų grupei. Taip pat siūloma, kad nacionalinių parkų ir draustinių miškų dalių nebeliktų ketvirtoje grupėje.

Priėmus pakeitimus vien pirmos miškų grupės plotas padidėtų nuo 1,2 proc. iki 2,6 proc. visų miškų ir siektų 56,6 tūkst. hektarų.