Visos iš šio mokesčio surinktos pajamos bus skirtos gynybai.

Už jas balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo septyni, o 14 susilaikė.

„Kviečiu balsuoti už, nes šalies gynybai reikia daugiau lėšų“, – posėdyje sakė socialdemokratas Laurynas Šedvydis.

Konservatorė Gintarė Skaistė teigė, kad frakcija remia draudimo sutarčių apmokestinimą, nes pajamos pateks į Gynybos fondą. 

Parlamentiniame Biudžeto ir finansų komitete dirbantys konservatoriai G. Skaistė ir Mindaugas Lingė, be kita ko, registravo siūlymą, kad konkrečiai draudimo sutarčiai apskaičiuotas saugumo įnašo dydis būtų nurodytas draudimo liudijime.

Jie taip pat siūlo nustatyti, kad nuo saugumo įnašo nebūtų mokamos įmokos finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti ir privalomi Transporto priemonių draudikų biuro narių atskaitymai.

Šiuos siūlymus Seimas svarstys kitą savaitę prieš galutinį balsavimą dėl draudimo sutarčių apmokestinimo. 

Demokratas Algirdas Butkevičius teigė, kad nei latviai, nei estai tokio draudimo sutarčių mokesčio netaiko, todėl jis prognozavo pokyčius Lietuvos transporto sektoriuje. Anot jo, galimas transporto priemonių perregistravimas kitose šalyse.

Prieš pataisas pasisakė ir liberalas Simonas Kairys, pabrėžęs, jog papildomas apmokestinimas atgrasys žmones nuo draudimo paslaugų.

Projekto priėmimas numatytas kitą savaitę. 

Mokesčio išimtis būtų taikoma ir mokestis nebūtų imamas apdraudus asmeninių automobilių civilinę atsakomybę.   

Seimas linkęs neapmokestinti pasėlių ir augalų draudimo sutarčių bei dar spręs dėl dviejų draudimų sutarčių žemės ūkio sektoriuje – ūkinių gyvūnų sveikatos, o taip pat žemės ūkio technikos, naudojamų žemės ūkio veikloje, draudimo sutarčių – Biudžeto ir finansų komitetas tam pritarė. Vyriausybė šių trijų lengvatų nesiūlė, bet jas inicijavo parlamentarai. 

Kaip BNS sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas socialdemokratas Algirdas Sysas, dėl žemės ūkio technikos draudimo sutarčių neapmokestinimo diskusijos dar nebaigtos.

„Finansų ministerija yra prieš“, – BNS sakė A. Sysas. 

Siūloma mokestį taikyti nuo 2026 metų sudarytoms, pratęstoms ar pakeistoms sutartims, jeigu iki Saugumo įnašo įstatymo įsigaliojimo dienos sudaryta sutartis būtų pakeista jau jam įsigaliojus ir jeigu tai būtų susiję su nauja įmoka.

Kaip rašė BNS, Saugumo įnašas yra platesnės Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos dalis.

Siūlomi mokesčių pakeitimai numato nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo pokyčius, pridėtinės vertės mokesčio tarifų didinimą, pelno mokesčio tarifo didinimą 1 proc. punktu iki 17 proc.,  gyventojų pajamų apmokestinimo pakeitimus bei vadinamojo cukraus mokesčio įvedimą.

Pritarė PVM pataisoms, lengvatos šildymui naikinimui

Seimas po svarstymo ketvirtadienį pritarė ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pataisoms, kuriomis, be kita ko, nuo 9 iki 21 proc. didinamas PVM centralizuotam šildymui, karštam vandeniui bei malkoms.

Keičiamos ir kitos PVM lengvatos – knygoms, neperiodiniams leidiniams tarifas mažinamas nuo 9 iki 5 proc., o lengvatinis 9 proc. tarifas apgyvendinimui, keleivių vežimui, meno ir kultūros renginiams didinamas iki 12 procentų.

Už pakeitimus balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo 21, o 15 susilaikė. 

„Aušrietis“ Remigijus Žemaitaitis teigė, kad naikinti lengvatą šildymui reikėjo, nes ji yra socialiai neteisinga.

70 proc. Lietuvos gyventojų ir taip gali susimokėti už šildymą, nes turi pakankamas pajamas.

Pasak jo, 70 proc. Lietuvos gyventojų ir taip gali susimokėti už šildymą, nes turi pakankamas pajamas.

„Tik 30 proc. (gavėjų – BNS) ji reikalinga“, – teigė politikas.

Anot jo, pažeidžiamos visuomenės grupės, net ir panaikinus lengvatą, galės pretenduoti į kompensacijas už šildymą.

Konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad pajamos iš PVM tarifų pokyčių nepateks į Gynybos fondą.

„Nenoras šių papildomų lėšų įdėti į Gynybos fondą man signalizuoja tik viena, kad arba planuojama paskirstyti naujoms PVM lengvatoms, arba jos keliaus rinkimų pažadams įgyvendinti“, – teigė G. Skaistė.

Projekto priėmimas numatytas kitą savaitę.    

Kaip rašė BNS, pridėtinės vertės mokesčio pokyčiai yra platesnės Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos dalis.

Kelią skinasi cukraus mokestis

Seimas ketvirtadienį po svarstymo pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2026 metų akcizu būtų apmokestinti nealkoholiniai saldinti gėrimai, turintys pridėtinių cukrų.

Už jas balsavo 85 Seimo nariai, prieš buvo 15, dar 15 politikų susilaikė.

Socialdemokratas Laurynas Šedvydis teigė, kad „cukraus“ įvedimas ne tik didins biudžeto pajamas, bet ir padės keisti žmonių požiūrį į saldintus gėrimus.

Tuo metu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos narys Ingas Vėgėlė apgailestavo, kad pataisos parengtos neįvertinus rizikos nesurinkti planuojamų įplaukų. 

Saldintiems gėrimams, kurių 100-te mililitrų yra 2,5–8 gramai cukraus, svarstoma nustatyti 7,4 cento litrui tarifą, o jeigu yra daugiau nei 8 gramai – 21 centą.

„Aušrietis“ Karolis Neimantas siūlė taikyti tris akcizo „laiptelius“, argumentuodamas, jog tai paskatintų gėrimų gamintojus pasitempti ir mažinti cukraus kiekį juose, tačiau Seimas tokiam pasiūlymui nepritarė.

1,05 euro už litrą, arba 4,3 euro už kilogramą tarifai būtų taikomi gėrimų koncentratams.

Gėrimai, kuriuose yra natūralių cukrų, pavyzdžiui, iš vaisių ar pieno, nebūtų apmokestinti.

Projekto priėmimas numatytas kitą savaitę. Pajamos iš „cukraus“ mokesčio būtų skirtos gynybai.

Kaip rašė BNS, nealkoholinių saldintų gėrimų apmokestinimas yra platesnės Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos dalis.