Pagrindinė žinutė, pristatant mokestinę reformą, tai – Seimo sprendimu visos gautos metinės gyventojų pajamos nuo 2026 metų bus sumuojamos ir apmokestinamos progresyviau. Šalia jau egzistuojančių 20 ir 32 proc. tarifų  įvedamas dar tarpinis 25 proc. tarifas. Nuo 2026 metų įsigalios trys nauji gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai ir bus taikomas naujas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio modelis.

„Nors pristatant gyventojų pajamų apmokestinimą progresiniais tarifais buvo deklaruojamas visų aukštesnių pajamų didesnis apmokestinimas ir teisingumas, tačiau didžiausia apmokestinimo našta – tik dirbantiems pagal darbo sutartį. „Sofų ūkininkai“, pardavę ryšulėlį ridikėlių, galės mokėti mažesnius mokesčius ne tik nuo pajamų už žemės ūkio produkciją“, – teigė mokesčių konsultantė ir ekspertė Rūta Bilkštytė.

NT mokestis

Parlamentas pritarė ir naujam NT mokesčio modeliui. Šiuo metu NT apmokestinamas taikant progresinį 0,5–2 proc. tarifą, tačiau šis mokestis taikomas tik tai turto daliai, kuri viršija 150 tūkst. eurų vertę.

„Sofų ūkininkai“, pardavę ryšulėlį ridikėlių, galės mokėti mažesnius mokesčius ne tik nuo pajamų už žemės ūkio produkciją.

Pagal naują tvarką, pagrindinis būstas bus apmokestintas nuo 450 tūkst. eurų vertės asmeniui ir nuo 900 tūkst. eurų dviem bendraturčiams. Kitas turtas bus apmokestintas nuo 50 tūkst. eurų.

„Pagal priimtą įstatymą, pirmajam būstui bus taikomi 0,1–1 proc. NT mokesčio tarifai, juos nusistatys savivaldybės, o antram ir paskesniam – 0,2–1 proc. tarifai: 50–200 tūkst. eurų vertės – 0,2 proc., 200–400 tūkst. eurų – 0,4 proc., 400–600 tūkst. eurų – 0,6 proc.“, – teigė mokesčių konsultantė ir ekspertė.

Pasak R. Bilkštytės, gyventojai sulauks dar daugiau naujienų. Pagal įstatymą pasikeis apmokestinimas fiziniams asmenims – įsigalios nekomercinės paskirties turto mokestis.

„Anksčiau būdavo neapmokestinama riba iki 150 tūkst. ir buvo taikomas 0,5 proc. tarifo viršijimas virš 301 tūkst., o virš pusės milijono 2 proc. tarifas. Dabar gyvenamajam pagrindiniam būstui yra nustatytos mokestinės ribos nuo 0,1 iki 1 proc. tarifo. Savivaldybės galėtų nustatyti tą tarifą, bet tik tuo atveju, jeigu būsto vertė didesnė negu 450 tūkst. Taip pat savivaldybės gali nustatyti ir aukštesnę neapmokestinimo ribą, jeigu žymus ar visuomenei nusipelnęs žmogus gyvena gyvenamajam būste, kurio vertė yra daugiau nei 450 tūkst.“, – apie naują įstatymą kalbėjo specialistė.

Keisis gyventojų elgsena

Pasak mokesčių ekspertės, NT mokestis paskatins visus gyvenančius savo įmonių vardu įsigytuose būstuose įvertinti padidėjusią mokestinę prievolę ir pasvarstyti kitas alternatyvas.

„Nepagrindinio būsto apmokestinimas keičiasi. Anksčiau bet kokio NT slenkstis buvo apmokestinamas nuo 150 tūkst., dabar bus šiek tiek kitaip. Pavyzdžiui, asmuo nebegyvena Lietuvoje, yra registruotas kitoje šalyje, bet turi nuomojamą būstą Lietuvoje, tai jo visų NT objektų tarifai bus šiek tiek mažesni, nes maksimalus tarifas iki 1 proc.“, – teigė R. Bilkštytė.

Tiesa, mokesčių ekspertė gyventojams siūlo atkreipti dėmesį ir į dar vieną aspektą.  Pagrindiniu būstu būtų laikomas ne tik gyvenamasis būstas, kuriame gyventojas bus deklaravęs gyvenamąją vietą, bet ir kai kurios negyvenamosios patalpos. Pavyzdžiui, garažo, sodo, pagalbinio ūkio, poilsio pastatai ar patalpos, kuriose žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

R. Bilkštytė pabrėžia, kad priėmus šiuos įstatymus gyventojų sprendimai gali keistis. Tarkime, gyventojams, kurie turi nusipirkę būstą įmonės vardu, ten gyvena ir yra registruoti – mokestinė našta taps didesnė. O gyventojams, kurie turi tokios pat vertės nekilnojamąjį būstą, bet jis yra registruotas ne įmonės vardu – mokesčiai nedidės. Pasak ekspertės, žmonės bus labiau linkę iš juridinių asmenų perimti NT savo reikmėms.

Visas „Žinių radijo“ reportažas – vaizdo įraše: