Per sieną

Muitinė tobulėja

Sakoma, kad per pastaruosius keletą metų posakis „Kuo aš daugiau bendrauju su muitininkais, tuo labiau gerbiu kelių policininkus“paseno. Mūsų muitinė pasikeitė – šiam procesui įtakos turėjo Lietuvos narystė ES, pasienio formalumų supaprastinimas.

„Lietuvos muitinė iš pinigų rinkėjo virsta apsaugos organu, - sakė Klaipėdos teritorinės muitinės vadovas Antanas Šipavičius. - Muitinė turi užtikrinti šalies saugumą, neleisti įvežti narkotikų ir ginklų, skatinti tik legalaus verslo vystymąsi.“ Humoro jausmą turintis ir anekdotų apie muitininkus nevengiantis A. Šipavičius teigė, kad muitinėje įvyko daug pasikeitimų, pavyzdžiui, kadrų.

Panemunės kompleksas

Kaip konkrečiai padedama legaliam verslui? Muitininkai kaip pavyzdį nurodė vieną pažangiausių Lietuvos pasienio ir muitinės postų, Klaipėdos teritorinės muitinės kompleksą Panemunėje, pastatytą iki šių metų gegužės 1 dienos. Jame yra krovinių ir keleivių terminalai, kuriuos skiria keli kilometrai – tai leidžia be pertrūkių priimti krovinius ir keleivius iš Kaliningrado srities Sovetsko miesto. Atstumas, skiriantis terminalus, - Panemunės posto ypatybė, tai – vienintelis toks Lietuvos muitininkų objektas. Pasak A. Šipavičiaus, tai galima paaiškinti: Lietuva ir Rusija ketina statyti naują tiltą per Nemuną, bet jau už Panemunės. Ateityje automobiliai nuo tilto nuvažiuos tiesiai į krovinių terminalą.

Keleivių terminalas pastatytas prie istorinio Luizos tilto, skiriančio Sovetską ir Panemunę. Lengvųjų automobilių ir keleivių pasienio ir muitinės kontrolė atliekama čia, terminale prie tilto, o sunkvežimiai siunčiami į krovinių terminalą. Keleivių terminalas – naujas erdvus pastatas su patogiomis salėmis ir apžiūros, krovinių deklaravimo vietomis.

Krovinių terminalas pastatytas dirbtinėje saloje tarp Nemuno užliejamų pievų.

„Jeigu sunkvežimių terminalas būtų statomas pačiame miestelyje, nebūtų įmanoma nutiesti tokių patogių privažiavimo kelių, kokie yra dabar“, - sakė A. Šipavičius.

Sunkvežimiai ir eilės

A. Šipavičius didžiuojasi, kad po gegužės 1-osios verslininkai mažiau laiko gaišta įformindami muitinės procedūras. „Vis daugiau deklaracijų įformina elektroniniu būdu per kompiuterinį tinklą. Iš anksto apie krovinį pranešantys verslininkai sutaupo daugybę laiko. Atsakomybė paskirstoma tarp muitininkų ir verslininkų. Siųsdamas prekes į ES šalis, verslininkas gali pats užplombuoti krovinį siuntėjo plomba, prisiimdamas atsakomybę. Tada muitininkams nebereikia plombuoti krovinio.

A. Šipavičius pripažino, kad Panemunėje egzistuoja vilkikų ir sunkvežimių stovėjimo vietų problema, tačiau sakė, kad atsakomybė tenka ir miestelio administracijai, kuri turi spręsti terminalų privažiavimo kelių klausimą. „Mes reguliuojame sunkvežimių įvažiavimą iš Rusijos, formuojame jų karavanus, lydime nuo Luizos tilto iki kito krovinių terminalo, bet nekontroliuojame eismo už postų ribų. Galbūt tai turėtų daryti kelių policininkai? Anksčiau siūlėme įrengti šviesoforą, tačiau kol kas reikalai nejuda“, - teigė A. Šipavičius. Problema ir tai, kad į Sovetską važiuojantys vairuotojai nežino, ar posto teritorijoje yra laisvų stovėjimo vietų. Poste telpa 18 vilkikų su priekabomis.

Prieš kontrabandininkus

Pasak muitinės viršininko, šis postas – ne tik vienas aktyviausių (abiejose sienos pusėse – miestai), bet ir pagal įrangos lygį vienas šiuolaikiškiausių šalyje. Lietuvai įstojus į ES, kontrabandininkams lieka vis mažiau galimybių įvežti nelegalias prekes į mūsų šalį. Muitininkai pademonstravo technines naujoves, kurios poste įdiegtos po gegužės 1-osios.

Kilnojamas rentgeno aparatas, įrengtas sunkvežimyje „Iveco“, miniatiūrinis zondas prasiskverbti į automobilio ertmes, lazeris, matuojantis atstumą tarp sienelių, aparatas cigaretėms automobilių padangose aptikti – visus šiuos prietaisus Klaipėdos teritorinės muitinės specialistai naudoja kontrabandai aptikti.

Kontrabandininkai taip pat nesnaudžia – kontrabandines cigaretes (ši prekė – pirmoji populiariausiųjų sąraše, po to eina alkoholis ir narkotikai) gabena nebe įprastose vietose. Slaptavietės automobilių durelėse, padangose, po prietaisų skydu užleidžia vietą slaptavietėms benzino bakuose ir dujų balionuose, buferiuose. Tobulinama krovininių automobilių slaptaviečių įrengimo tarp bortų sienelių, grindų, kabinos technika. Tačiau, kaip sakė muitininkai, paieškos technika taip pat tobulinama, todėl kontrabandininkams darosi naudingiau cigaretes naktimis plaustais gabenti per Nemuną, negu poste aukoti brangų sunkvežimį.

Vargšų verslas

Egzistuoja konkrečios prekių normos, kurias Lietuvos piliečiams leidžiama įvežti iš ES ir trečiųjų šalių. Panemunės gyventojams, kuriuos nuo Rusijos skiria upė, aktualios trečiųjų šalių normos. Jiems (ne tik pasienio zonos gyventojams, bet ir čia dirbantiems, taip pat reguliarių reisų vairuotojams) leidžiama įvežti 40 cigarečių, 0,5 l stiprių gėrimų (daugiau kaip 22 laipsnių) arba 0,75 l – silpnų. Kitiems Lietuvos gyventojams leidžiama įvežti 200 cigarečių, 1 l stiprių arba 2 l silpnų gėrimų.

Regis, tokia tvarka neprieštarauja, kad Lietuvos piliečiai kasdien eitų per sieną ir Rusijoje pirktų pigų tabaką bei alkoholį (degtinės butelis ten kainuoja apie 5 Lt, cigarečių pakelis – 1 Lt). Siaučiant nedarbui, kaimuose tokia „veikla“ yra rimta šeimos biudžeto paspirtis, nors iš esmės tai – smulki kontrabanda. Kuo remdamiesi muitininkai nustato ribas tarp suvenyro iš kaimyninės šalies ir smulkios kontrabandos?

Panemunės posto viršininkas Jonas Pūkas sakė, kad vietos gyventojai puikiai žino „suvenyrų normas“, todėl muitininkams suteikta teisė patiems spręsti, ar dažnas prekių nešimas nėra nelegali veikla. Jeigu muitininkams kyla įtarimų, jie pradeda bendradarbiauti su mokesčių inspekcija, atlieka ir savo tyrimus. Pasak J. Pūko, judėjimo laisvė pasienyje ne ribojama, bet fiksuojama: „Jeigu žmogus cigaretes iš Rusijos veža dažniau nei kartą per savaitę, mes sakome, jog tai – rizikos faktorius.“

Šunys ieško narkotikų

Panemunės poste naudojama ne tik naujausia technika, bet ir laiko patikrinti keturkojai pagalbininkai. Kinologai poste narkotikų ieško su keturiais šunimis – belgų aviganių ir nekilmingų šunų mišrūnais. „Šunys gali aptikti visus narkotikus, išskyrus kvapo neturinčius LSD, - sakė vyresnysis inspektorius kinologas Algirdas Šileikis. - Operatyviniam darbui keturkojų pakanka, prevenciniam – ne.“ Šuo gali dirbti 20 minučių, po to jam reikia pusvalandį pailsėti. Po to šuo gali dirbti dar 10 minučių, o ilsėtis jau valandą. Jeigu šių taisyklių nesilaikoma, šuo praranda uoslę.

Pasak A. Šileikio, pėdsekių veislė neturi didelės reikšmės, svarbiausia – jų sugebėjimai. „Lietuvoje nėra šunų, galinčių aptikti narkotikus. Tenka juos vežti iš Belgijos. Mokymas grindžiamas žaidimu, todėl agresyvūs šunys mūsų darbui netinka. Tai turi būti žaismingas, linksmas šuo, turintis stiprų grobuonio instinktą“, - sakė kinologas. Mokydami šunis ieškoti, muitinės kinologai jų narkotikais nešeria, kaip kolegos kai kuriose Skandinavijos šalyse, nes šunys greitai tampa narkomanais ir darbui nebetinka. Anksčiau muitinės šunys buvo mokomi ieškoti tabako ir alkoholio.