N. Mačiulis: antrojo karantino įtaka ekonomikai – švelnesnė | KaunoDiena.lt

N. MAČIULIS: ANTROJO KARANTINO ĮTAKA EKONOMIKAI – ŠVELNESNĖ

Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos BVP buvo 1 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis pažymi, kad, nepaisant antrosios pandemijos bangos ir ilgo karantino, šalies ekonomika jau viršijo prieš krizę buvusį lygį, be to, toliau stebimas spartus jos atsigavimas.

„Lietuva išsiskyrė kitų Baltijos ir daugelio ES šalių kontekste itin teigiamais lūkesčiais. Pastaraisiais mėnesiais nuosaikiai didėjęs Lietuvos vartotojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis jau viršija ilgalaikį istorinį vidurkį ir beveik sugrįžo į prieš pandemijos pradžią buvusį lygį“, – komentare teigė jis, referuodamas į 2 proc. balandžio mėnesį siekusį ekonominių vertinimų rodiklį.

Anot N. Mačiulio, teigiamus vartotojų lūkesčius palaikė ir tebesitęsiantis spartus atlyginimų augimas.

„Pernai vidutiniam darbo užmokesčiui padidėjus dešimtadaliu, „Sodros“ bei „Swedbank“ duomenimis, toks augimas pirmaisiais šių metų mėnesiais beveik nesulėtėjo. Atsidarant pandemijos metu labiausiai paveiktiems sektoriams, tikėtinas spartus darbo vietų kūrimas, kurio pradžia matoma jau dabar. Nuo metų pradžios sukurta daugiau nei 20 tūkst. naujų darbo vietų, o užimtumas jau viršija prieš karantiną buvusį lygį“, – sako jis.

Pastaraisiais mėnesiais nuosaikiai didėjęs Lietuvos vartotojų ir pramonės pasitikėjimo rodiklis jau viršija ilgalaikį istorinį vidurkį ir beveik sugrįžo į prieš pandemijos pradžią buvusį lygį.

Vartojimo tendencijos taip pat išlieka teigiamos, pažymėjo ekonomistas.

„Teigiami gyventojų lūkesčiai ir didėjančios jų pajamos atsispindėjo ir vartojimo tendencijose – nepaisant ilgo karantino, vartojimas atslūgęs buvo tik trumpam. Pirmąjį šių metų ketvirtį mažmeninė prekyba buvo 4,1 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Swedbank“ klientų mokėjimo kortelių duomenys rodo, kad šių metų balandžio mėnesį vartojimo augimas dar labiau įsibėgėjo“, – teigė jis.

„Įdomu ir tai, kad jau matomas spartus išlaidų augimas atsidarančiuose paslaugų sektoriuose. Pavyzdžiui, išlaidos maitinimo įstaigose pirmojo karantino metu buvo kritusios apie 70 procentų, o šiuo metu, lyginant su 2019 metų vidurkiu, jos atsilieka vos dešimtadaliu ir, tikėtina, vasarą jau jį viršys“, – pridūrė N. Mačiulis.

Pasak jo, didelę įtaką sparčiam ekonomikos atsigavimui turėjo ir didėjusios pramonės gamybos apimtys.

„Lietuvos apdirbamosios gamybos apimtys pirmąjį šių metų ketvirtį buvo net 12,6 proc. didesnės nei prieš metus. Augo beveik visi pramonės sektoriai, o sparčiausiai gamybos apsukas didino transporto ir įrengimų, baldų, medicinos, elektroninių ir optinių renginių gamintojai. Rekordiniu augimu pasižymėjo chemijos produktų gamyba, ir tam daugiausiai įtakos turėjo nauja „Thermo Fisher Scientific“ gamykla, tiekianti reagentus COVID-19 vakcinoms“, – akcentavo jis.

N. Mačiulis komentare taip pat teigė, kad didėja investicijos į IT ir komunikacijos technologijas.

„Praėjusiais metais įmonių investicijos sumažėjo labai neženkliai – mažėjusias investicijas į naujas transporto priemones atsvėrė spartus investicijų į informacines ir komunikacines technologijas bei intelektinę nuosavybę augimas. Investicijų atsigavimą stebėjome jau praėjusių metų pabaigoje, o šiemet, toliau gerėjant lūkesčiams, vėl augant kreditavimui ir didėjant ES paramai, jų augimas dar labiau įsibėgės“, – teigė jis.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS