Būsimas trijų Lietuvos oro uostų - Vilniaus, Kauno ir Palangos - koncesininkas turės šiek tiek kilstelėti paslaugų kainas, kad turėtų pinigų investicijoms į infrastruktūrą, tačiau tai leis oro uostams plėstis be politinių intervencijų.

Tai sako Europos oro uostų asociacijos „Airports Council International Europe“ („Aci Europe“) vadovas. Vis dėlto Olivier Jankovecas (Olivjė Jankovecas) mano, kad planas koncesininkui patikėti 25 metams yra per trumpas laiko atžvilgiu,

„Sunku pasakyti, koks yra geriausias sprendimas (oro uostų valdymo - past.), nes viskas priklauso nuo tam tikrų sąlygų kiekvienoje šalyje ir, žinoma, turime atsižvelgti į politines aplinkybes, kurios atsiranda žaidime. Koncesijos yra labai vertingas ir populiarus modelis. Aš manau, kad tai yra modelis, kai matosi, jog valstybės nenori visiškai prarasti oro uosto kontrolės. Tai leidžia valstybei pasilikti tam tikro lygio strategijos ir kontrolės priežiūrą ilgą laikotarpį ir, aš manau, kad tai yra teisėtas susirūpinimas“, - BNS kalbėjo „Aci Europe“ vadovas.

Anot jo, numatomas oro uostų koncesijos laikas - 25 metai - yra per trumpas, ir tai gali apriboti investicijų galimybes. O. Jankoveco nuomone, sutartis turėtų siekti iki 45 metų.

„Kur aš esu šiek tiek sunerimęs, tai yra koncesijos laikotarpis, nes 25 metai nėra ilgas laiko tarpas. Aš manau, kad idealiai turite duoti privačiam investuotojui galimybę veikti ilgiau. Mes matytume 40-45 metus. Mes turime ir ekstremalių situacijų, pavyzdžiui, kai Budapešto oro uostas buvo išnuomotas ilgiau nei 80 metų. 25 metai potencialiai suvaržo privačių investuotojų interesą, nes jie nori įpareigoti savo pinigus ir perimti turtą ilgesniam laikotarpiui“, - teigė O. Jankovecas.

„Aci Europe“ vadovo žodžiais, į Lietuvos oro uostų valdymą atėjus privačiam investuotojui, veikiausiai šiek tiek padidės tarifai, tačiau oro uostai dėl to neturėtų prarasti konkurencingumo.

„Aš manau, kad tarifų dydis atspindi, kiek reikia investuoti. Jeigu jūs leidžiate privačiam koncesininkui veikti ir įgaliojate jį, kad jis plėstų oro uostą - atnaujintų ir modernizuotų terminalą, pastatytų papildomą taką, tai yra didelės investicijos. Oro uostų verslas yra be galo imlus kapitalui. Jūs negalite tikėtis, kad oro uostas bus plėtojamas ir modernizuojamas, kalbant apie jo pajėgumus, tarifams liekant toje pačioje vietoje kaip dabar“, - sakė O.Jankovecas.

Šiuo metu planas patikėti trijų Lietuvos oro uostų valdymą koncesininkui yra svarstomas Seime. Koncesijos įstatymo projektas numato, kad koncesijos sutartis negalėtų būti sudaroma ar pratęsiama ilgiau nei 25 metams.

Sprendimą dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo priimtų Vyriausybė, tačiau jeigu pagal sutartį valstybei tektų prisiimti 58 mln. eurų viršijančius turtinius įsipareigojimus, lemiamą žodį tartų Seimas. Koncesiją numatoma suteikti tik tai įmonei, kuri atitiks nacionalinio saugumo interesus.

Koncesijos konkursą planuojama paskelbti šiemet, po to, kai Seimas priims įstatymą. Koncesininkas plėtotų visus tris šalies oro uostus - Vilniaus, Kauno ir Palangos, kiekvieno jų valdymas ir plėtra būtų reguliuojama atskirai, o koncesijos pabaigoje valstybė perimtų turtą.

Lietuvos oro uostų vadovas Gediminas Almantas šių metų pradžioje teigė, kad būsima koncesija jau domisi Didžiosios Britanijos, Turkijos, Vokietijos, Ispanijos ir Prancūzijos investuotojai.

Siekiant, kad oro uostai nekonkuruotų tarpusavyje, o veiktų vieningai, 2014 metų liepą įkurta jungtinė įmonė Lietuvos oro uostai. Iki tol veikė atskiri Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai.