Šalies vadovas tikina, kad ministro pirmininko atsakymai į žurnalistų klausimus – kelia abejonių, mat jie neatitinka pirminės, G. Palucko pateiktos versijos. Todėl prezidentas linkėjo premjerui būti atviram ir atsakant į klausimus sakyti tik tiesą.

„Tai, kas pastaruoju metu vyksta, tikrai negali džiuginti. Taip, galima skųstis, kad klausimai yra tendencingi arba mėginama išprovokuoti premjerą. Tačiau nėra blogų klausimų – yra netinkami atsakymai. Tie atsakymai kelia abejonių, nes jie ne visiškai atitinka tuos atsakymus, kurie buvo pateikti anksčiau“, – žurnalistams Dubline teigė G. Nausėda.

Premjerui noriu nuoširdžiai palinkėti būti atviram, atsakinėti tiesą ir tiktai tiesą, nes čia eina kalba apie pasitikėjimą.

„Premjerui noriu nuoširdžiai palinkėti būti atviram, atsakinėti tiesą ir tiktai tiesą, nes čia eina kalba apie pasitikėjimą. Mūsų reputacija, visų politikų, įskaitant ir mane, yra apie pasitikėjimą. Jeigu pasitikėjimas yra prarandamas – politikui tampa labai sunku dirbti savo darbą, nes jam tenka užsiiminėti kitais dalykais, bet ne savo tiesioginiu darbu. Norisi palinkėti premjerui, vis dar matau tokią galimybę, kad jis išvengtų tokio scenarijaus“, – akcentavo šalies vadovas.

ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero G. Palucko verslus dalyje bubokeliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko D. Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.

Šios informacijos aplinkybių patikslinimą Generalinės prokuratūros nurodymu jau atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), naujų detalių vertinimą atliks ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė. Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.

D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.

Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

Aiškindamiesi, kur iki buto įsigijimo gyveno premjeras, žurnalistai ištyrė, kad Kipro įmonė 2012 m. G. Paluckui Vilniaus centre pardavė butą su 90 tūkst. eurų nuostoliu, o sklypą, ant kurio stovi iš dalies politiko valdomas pastatas, suformavo pats ministras pirmininkas, kai dar ėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas.

Tuo metu pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir VMI.