„NE KOJOMS MIRKYTI DIEVAS MUMS JŪRĄ DAVĖ“

Jūros artumas yra Dievo dovana kiekvienai pakrantėje gyvenančiai bendruomenei. Jūra ir maitina, ir darbo duoda, ir dar čia galima šauniai pailsėti. Šis žymaus Lietuvos geografo Kazio Pakšto posakiu pavadintas straipsnis skirtas susipažinti su neišnaudotomis jūros teikiamomis galimybėmis išsivaikščiojančioje Lietuvoje. Straipsnyje panaudota Europos Komisijos, mokslinių tyrimų medžiaga, ekspertų pasisakymai ir nuosavų daugiamečių tyrimų bei projektų duomenys.

Strateginės savivaldos institutas

Mėlynojo augimo iššūkiai

Mėlynasis augimas – ilgalaikė Europos Sąjungos strategija, kuria siekiama remti darnų visų jūrų ir jūrininkystės sektorių augimą ir pirmiausia jūrų ir pakrančių turizmo, akvakultūros, biotechnologijų, jūrų gavybos ir energetikos srityse. Ja pripažįstama, kad jūros ir vandenynai yra Europos ekonomikos varomosios jėgos ir kad šioje srityje yra didžiulis naujovių ir augimo potencialas. Mėlynuoju augimu vykdant integruotą jūrų politiką padedama siekti pažangaus, darnaus ir integracinio augimo strategijos „Europa 2020“ tikslų.

Juolab kad ES skiria šiems tikslams nemažai dėmesio ir lėšų. Žaliojo ir mėlynojo augimo galimybes skatina regioninė Pietų Baltijos programa, skirianti finansinę paramą pažangių smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių naujovėms. Vakarų regiono naujadariai parengė nemažai studijų ir projektų, susietų su jūros vėjo energetikos, turizmo, kultūros paveldo išsaugojimo ir kitais svarbiais darnaus vystymosi barais. Dabar vykdomo projekto „CleanTech International“ dalyviai skatina perėjimą prie švarių – draugiškų aplinkai, tinkamų pažangiems verslams ir svarbiausia – saugių žmonėms ir jų sveikatai technologijų.

Flagmanas – jūros vėjo energetika

Strateginės savivaldos institutas kartu su Klaipėdos universiteto Baltijos jūros pakrančių tyrimų ir planavimo instituto mokslininkais įgyvendino ne vieną projektą. Pagaliau buvo ištyrinėtos galimybės įrengti jūroje daugiau 7,2 GW vėjo elektrinių, kurios leistų ne vien visiškai aprūpinti Lietuvą ekologiška elektros energija, bet ir išvengti būtinybės pirkti 70 proc. dabar sunaudojamos elektros energijos iš nedraugiškų Rusijos ir Baltarusijos kaimynų. Jūros vėjo panaudojimas leis atsisakyti bet kokio deginimo gaminant energiją, pakrauti elektromobilius ir net butus šildyti elektra, kurios vėjo elektrinės ypač daug patieks šildymo sezono metu.

Jūros vėjo energetika yra gerokai pranašesnė už naudojamas tradicines su iškastinio kuro deginimu susietas technologijas visais darniosios naujadaros aspektais. Ji veikia autonomiškai, neteršia aplinkos, palankiai veikia žmonių visavertį gyvenimą ir nepalieka problemų ateities kartoms. Lietuvoje vien įrengimo metu jūros vėjo elektrinės atneš per 18 mlrd. eurų investicijų, kuo negali pasigirti nė viena kita verslo sritis. Darbo gaus vėjo elektrinių pamatų gamintojai ir gretutinių verslų dalyviai. O visą 25 metų vėjo elektrinių eksploatavimo laikotarpį bus generuojamos labai didelės pajamos ir reikės techninės priežiūros specialistų. Ne veltui pasaulyje numatomas didžiausias šios specialybės darbuotojų paklausos augimas.

Jūros biotechnologijos – sveikatos ir grožio industrijai

Jūrų augalija ir gyvūnija prisitaikiusi tarpti ekstremaliomis jūros aplinkos sąlygomis. Mėlynųjų biotechnologijų paskirtis – įvairių jūros organizmų tyrimas ir rezultatų panaudojimas kuriant naujus sveikatos ir grožio puoselėjimo produktus. Jūrų biologinės įvairovės tyrimai gali padėti kurti naujus vaistus arba pramoninius fermentus, kurie gali pakelti ekstremalias sąlygas, todėl yra didelės ekonominės vertės. Ši jauna ir labai sparčiai auganti naujadaros sritis kas metai padidėja 11,6 proc., jos rinkos vertė 2017 m. gale pasieks 414,5 mlrd. JAV dolerių. Tikimasi, kad ilgainiui sektoriuje bus siūloma aukštos kvalifikacijos darbo vietų, o vėliau atsiras daugiau galimybių.

Jau sukurtos povandeninės technologijos, kurios padės tirti jūrą ir imtis DNR sekos nustatymo, kad būtų išanalizuota jos augalija ir gyvūnija. Šiuo ankstyvuoju etapu ES koordinavimo veiksmais sutelkiamos ES valstybių narių pastangos. Siekiama sukurti kritinę masę ir taip skatinti augimą bei sudaryti palankesnes sąlygas patekti į konkurencingas nišines rinkas išvengiant pavojų jūrų aplinkai. Lietuvoje jau yra ir gali būti greitai sukurtas labai reikšmingas jūros biotechnologijų mokslinių tyrimų potencialas, kuris atvertų šią galingą modernią pramonės šaką.

Jūros ir pakrančių turizmas – pramogų verslai

ES pakrančių vietovėse mielai lankosi daugybė atostogautojų iš Europos ir kitų pasaulio šalių – juos traukia išskirtinis šių vietovių grožis, kultūros turtai ir didelė įvairovė, todėl pakrančių ir jūrų turizmas yra svarbus turizmo sektorius. Šis sektorius, kuriame dirba daugiau kaip 3,2 mln. žmonių, iš viso sukuria 183 mlrd. eurų bendros pridėtinės vertės ir sudaro daugiau nei trečdalį jūrų ekonomikos. Net 51 proc. visos Europos viešbučių lovų yra pajūrio regionų viešbučiuose.

ES Mėlynojo augimo strategijoje pakrančių ir jūrų turizmo sektorius nurodytas kaip sritis, kurioje esama ypatingų galimybių skatinti pažangų, darnų ir integruotą augimą Europoje. Mėlynojo augimo tyrimo duomenimis, bendrosios pridėtinės vertės ir užimtumo atžvilgiu tai didžiausias jūrų sektorius. Numatoma, kad iki 2020 m. jis išaugs 2–3 proc.. 2012 m. vien kruizų turizmo srityje buvo 330 000 darbo vietų, o jos tiesioginė apyvarta siekė 15,5 mlrd. eurų ir ji turėtų didėti.

Europos Komisija siūlo sukurti internetinį svarbiausių šio sektoriaus finansavimo galimybių vadovą ir remti tarptautinės, bei regioninės partnerystės, tinklų, inovacijų grupių ir pažangiosios specializacijos strategijų plėtrą pakrančių ir jūrų turizmo srityje. Kad įgyvendintų šiuos veiksmus, Komisija bendradarbiaus su valstybėmis narėmis, regioninėmis ir vietos valdžios institucijomis ir pramonės atstovais.

Lietuvos pajūris turi labai patrauklius Kuršių nerijos ir pajūrio regioninį parkus, jūrų muziejų ir delfinariumą, daugybę kultūros paveldo objektų, etnografinių kolektyvų, tautinę virtuvę ir kt., kurie padeda perteikti atvykusiems svečiams kultūrinį išskirtinumą. Tačiau nepakanka vien aptarnauti kruizinių laivų keleivius, bet reikia patiems įsigyti savo kruizinių laivų flotilę ir paslaugų produktus. Ką tik pradėtas Pietų Baltijos programos projektas „CIRTOINNO“ siekia skatinti žiedinės ekonomikos kultūrą moderniose žaliojo ir mėlynojo turizmo smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėse.

Akvakultūra – ateities žuvininkystė

Auginamų žuvų, vėžiagyvių ir jūros augmenijos plantacijos sudaro sparčiausiai augantį pasaulio maisto gamybos sektorių, kuris parūpina beveik pusę planetoje suvartojamų žuvų produktų. Europoje akvakultūra aprėpia beveik 20 proc. žuvų produktų ir tiesiogiai įdarbina per 85 000 žmonių. Šį sektorių sudaro daugiausia mažos, vidutinės ir mikro įmonės, veikiančios pakrančių ir kaimo vietovėse. ES akvakultūra yra garsi savo aukšta kokybe, darnumo ir vartotojų apsaugos standartais. Nuo 2000 m. ES akvakultūros gamyba  didėja maždaug 7 proc. kasmet.

Pasak žuvininkystės eksperto Remigijaus Sako, esminis Lietuvos skirtumas nuo ES vidurkio yra tai, kad Lietuvoje visą žuvininkystės sektorių tempia tolimųjų jūrų žvejyba. Priekrantės žvejybos dalis Lietuvoje yra 0,4 mln. eurų, Baltijos jūros – 2,4 mln. eurų, o tolimųjų jūrų – net 9,9 mln. eurų. Europos Sąjungoje atitinkamai priekrantės žvejybos dalis yra 524,3 mln. eurų, vidaus jūrų – 2 408 mln. eurų, o tolimųjų jūrų – 357,6 mln. eurų. Ir pagal darbuotojų skaičių svarbiausiu žvejybos sektoriumi Lietuvoje išlieka tolimųjų jūrų žvejyba – 355 darbuotojai, kai Baltijos jūroje jų – 228, o priekrantėje – 149.

Tačiau būtina pažymėti, kad pastaraisiais metais žvejyba nuosekliai pereina nuo pramoninės į pramoginę, o žuvininkystė konvertuoja į akvakultūrą. Tai kuria puikias galimybes pajūrio žvejams ir verslininkams įsilieti į pažangias ES skatinamas mėlynojo augimo veiklas. Tik tam būtina išspręsti opias pakrantės ekologines problemas, kylančias dėl pasenusių taršių uosto technologijų naudojimo ir kitokio vandens teršimo.

Jūrų gavyba – žaliavos naujoms technologijoms

Vandenyno dugne esančių mineralų kiekis gali būti didžiulis. Vykdant iškasenų gavybą jūros dugne šie mineralai išgaunami siekiant užtikrinti patikimą tiekimą ir užpildyti spragą rinkoje, kai neįmanomas arba netinkamas perdirbimas ar kai pernelyg didelė sausumos kasyklų našta. Daug organizacijų ES šiuo metu užsiima su iškasenų gavyba jūros dugne susijusia veikla – ir kaip technologijų teikėjos, ir kaip kasyklų valdytojos. Nustatyta, kad, nors šis sektorius ir nedidelis, jame yra galimybių užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą ateities kartoms. Tačiau mūsų jūros gelmių aplinkos žinios nepakankamos, tad reikia būti apdairiems. Todėl Europos Komisija atlieka įvairius tyrimus ir vykdo projektus, kuriais siekiama išsiaiškinti, kokia tokios gavybos nauda, trūkumai, ir užpildyti su ja susijusias žinių spragas.

Lietuvos Baltijos jūros ekonominėje zonoje bei pakrantėje yra nemažai naftos telkinių, kurie, deja, naudojami neapgalvotai. Išgauta nafta daugiausia sunaudojama energijos gamybos tikslais neefektyviai sudeginant ir užteršiant aplinką degimo produktais. Jos vis mažiau paliekama mūsų ateities kartoms, kurios galėtų ją panaudoti gaminant įvairias svarbias ateityje plastiko medžiagas ir mases namams, kurie bus statomi naudojantis 3D spausdintuvais.

Kas gi trukdo Lietuvos pajūriui mėlynai augti?

Atsakymas yra gana paprastas – sostinėje įsikūrusios ministerijos ir žinybos menkai pajėgia sekti Europos Sąjungos mėlynojo augimo strategiją. ES reikalavimu prie LR Susisiekimo ministerijos įsteigta Integruotos jūrinės politikos priežiūros komisija, sudaryta iš 14 ministerijų viceministrų. Keistesnės komisijos neteko matyti. Nors Lietuvoje integruoto jūrų ūkio nėra – jo dalys priskirtos atskirų ministerijų žiniai, integruotos jūrinės politikos bei mėlynojo augimo strategija dar net ir nesukurta, komisija reguliariai renkasi į posėdžius ir kažką svarsto. Sudalyvavus viename jų teko nusivilti komisijos narių Europos Sąjungos, jūrų reikalų išmanymu ir atsakingumu.

Atsakingi už jūrines veiklas valdininkai atvyksta į pajūrį gana retai ir juos domina daugiau  tiesioginės uosto įmonių mokamos įplaukos į valstybės biudžetą, o ne teisėti pajūrio bendruomenės darnaus vystymosi, augimo, sveikatos ir gerovės reikalai.

Valstybės valdomas jūrų uostas yra taršiausia vieta visame pajūrio kranto ruože. Atviru būdu kraunamos terminaluose trąšos, inertinės ir kitos medžiagos teršia vandenį, lemia jo eutrofikaciją – žydėjimą, kas nepalieka jokių galimybių net pagalvoti apie marių ir jūros akvakultūrą.

Iš kartono gamyklos ir naftos terminalų sklindantis kancerogeninis dvokas prisideda prie klaipėdiečių vėžinių, kvėpavimo takų susirgimų ir sulaukia vien nemalonių pasisakymų apie uosto krovos kompanijų vadovų technologinę ir ekologinę kultūrą. Toks uostas gali būti įdomus atvykstantiems Vakarų šalių turistams tik kaip nedarnaus vystymosi pavyzdys.

Jeigu ekologinės uosto problemos gali būti išsprendžiamos atsisakius specializuotos krovos ir perėjus prie konteinerių bei iškėlus iš brangios uosto žemės nebūtinas uostui perpylimo ir perkrovimo veiklas, tai modernias jūrų ūkio ir mėlynojo augimo veiklas galima paskatinti tik faktiškai perėjus prie ES integruotos jūrų politikos. Naujadaros bendrovės „Eksponentė“ dar 2000 m.parengtos integruoto jūrų ūkio koncepcijos įgyvendinimas ir Jūrų tarybos įsteigimas pajūryje leistų atverti kelius sparčiam mėlynajam augimui.

Per trumpą laiką pajūris pavirstų moderniu ir sparčiausiai augančiu Baltijos pakrantės regionu, galingu traukos ir naujovių centru. Uostamiesčio bendruomenė taptų visaverte miesto teritorijos šeimininke, galėtų rūpintis verslo, aplinkos ir žmonių sveikatos bei gerovės darna.

Pajūrio žalieji – už darnų regionų vystymąsi

Neseniai Vakarų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos skyriai susivienijo tam, kad įgyvendinant Europos Sąjungos regioninę politiką Lietuvoje atsirastų regionų savivaldos grandis ir pagaliau būtų pradėtos iš esmės spręsti ne vien sostinės, bet ir susikaupusios emigruojančių ir nykstančių regionų problemos. Pirmą pusmetį susivienijimui vadovauja Klaipėdos skyrius ir jo pirmininkas LR Seimo narys legendinis sveikatos puoselėtojas Dainius Kepenis. Klaipėdiečių išrinktas Seimo narys profesorius Algimantas Kirkutis subūrė laikinąją 30 Seimo narių grupę „Į darnią Lietuvą Vydūno keliu“, kuri, be kitų Vakarų Lietuvos regiono atgaivinimo tikslų, išsikėlė uždavinį plėtoti Mėlynąjį augimą kaip esminį jūros artumo teikiamų galimybių išnaudojimo svertą.

Savo revoliucinius siekius ir sukurtą mechanizmą pajūrio žalieji pristatė Vakarų Lietuvos verslo ir visuomenės atstovams, savivaldybėms, mokslininkams. Į vieną pirmųjų mėlynojo augimo klausimų – „Žuvininkystė Lietuvoje: ar bus ant stalo šviežių žuvų?“ buvo siekiama atsakyti 2017 m. vasario 24 d. D.Kepenio iniciatyva Klaipėdos universitete surengtoje konferencijoje. Renginyje dalyvavę LR žemės ūkio, sveikatos, aplinkos, krašto apsaugos ministerijų ir daugelio žinybų, žuvininkystės verslo atstovai, mokslininkai bei kiti regiono naujadariai įžvelgė pramoginę žvejybos ir  akvakultūros žuvininkystės ateitį.

Kad suklestėtų Vakarų Lietuvos regionas, būtina įteisinti ir įgyvendinti regionų savivaldą visos šalies mastu. Šiam revoliuciniam žygiui sudaryta Seimo narių grupė, kuriai vadovauti paskirtas jos iniciatorius prof. A.Kirkutis. Strateginės savivaldos institutas parengė ir pasiūlė Lietuvos vienalytės demokratinės savivaldos modelį, apimantį visų lygių, pradedant šeima, seniūnaitijomis, seniūnijomis, merijomis, vaivadijomis ir baigiant nacionaliniu, sukūrimą, kas užtikrintų realų šeimų, kaip valstybės pagrindo, dalyvavimą šalies savivaldoje. Geriausių mokslo pasiekimų ir jau esamos kaimyninių šalių patirties pagrindu sureguliuota strateginė savivalda paskatins kiekvienos bendruomenės narių iniciatyvą, pralenkiantį tobulėjimą ir darnų vystymąsi. Tai – Dievo dovana ir vilties spindulys to nusipelniusiai lietuvių tautai. K.Pakštas tikrai pasidžiaugtų.

Klaipėda, 2017 m. vasario 28 d.

Už šio straipsnio turinį atsako tik autorius ir jokiu būdu jis negali būti laikomas atspindinčiu Europos Sąjungos, Pietų Baltijos valstybių pasienio bendradarbiavimo 2014-2020 m. programos Vadovaujančiosios institucijos ar sekretoriato nuomonę.