NEPAISANT DIDESNIŲ PALŪKANŲ G. ŠIMKUS TOLIAU RAGINA ĮVESTI VISUOTINĮ NT MOKESTĮ

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog naujausias Europos Centrinio Banko sprendimas 0,5 procentinio punkto didinti bazines palūkanų normas neturėtų keisti Vyriausybės planų įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį.

„Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.

Centrinio banko vadovo teigimu, visuotinį NT mokestį Vyriausybė turėtų įvesti visų pirma todėl, kad padidintų savivaldybių biudžetų pajamas, be to, ilgesnėje perspektyvoje jis gali padėti stabilizuoti NT rinką.

„Visų pirma tokio mokesčio poreikis kyla dėl biudžeto pajamų šaltinių didinimo, Vyriausybė taip pat kelia sau tikslą šiuo mokesčiu padidinti savivaldybių finansinį savarankiškumą ir galiausiai geras NT mokesčio dizainas ilgesnėje perspektyvoje gali prisidėti prie NT rinkos stabilizavimo“, – sakė G. Šimkus.

Palūkanų normų kilimas ir NT mokestis nėra niekaip susiję.

„Tinkamai sudėliojus dizainą galima nušauti visus šituos zuikius“, – pridūrė LB vadovas.

Pasak G. Šimkaus, Vyriausybė neturėtų atidėlioti NT mokesčio įvedimo.

„Mano galva, NT klausimas yra svarbus, jis turi būti sprendžiamas, bet jo sprendimas nepriklauso nuo to, kas šiuo metu vyksta su pinigų politika“, – sakė LB vadovas.

G. Šimkus birželį teigė, kad Finansų ministerijos pasiūlytą visuotinio NT mokesčio modelį reikėtų tobulinti. Skirtingai nei ministerija, centrinis bankas siūlo progresyviai apmokestinti bendrą gyventojo NT verčių sumą.

Pagal Finansų ministerijos balandį pasiūlytą naują gyventojų NT mokesčio modelį būtų atskirai apmokestinami visi žmogaus turimi NT objektai, o ne bendra jų verčių suma. Mokestis būtų mokamas už deklaruotą gyvenamąją vietą.

Pagrindiniai mokesčio tarifai būtų susieti su savivaldybės NT vertės mediana – vienos medianos neviršijanti dalis būtų apmokestinama 0,03 proc. tarifu, nuo vienos iki dviejų medianų - 0,06 proc., virš dviejų – 0,1 proc. tarifu.

Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų, pirmą kartą mokestį tektų mokėti 2025 metais. 

Ministerijos skaičiavimais, jeigu savivaldybės nustatytų minimalius tarifus tiek pirmam, tiek antram būstui, per metus būtų surinkta apie 25 mln. eurų NT mokesčio, o jei antram būstui būtų nustatytas maksimalus tarifas – apie 100 mln. eurų.

Finansų ministerijos skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra 1,4 mln. NT savininkų, o potencialių visuotinio NT mokesčio mokėtojų būtų apie 1,2 mln.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.