Nepaisant raginimų, ryšius su Rusija iki šiol nutraukė tik pusė Lietuvos verslų | KaunoDiena.lt

NEPAISANT RAGINIMŲ, RYŠIUS SU RUSIJA IKI ŠIOL NUTRAUKĖ TIK PUSĖ LIETUVOS VERSLŲ

  • 0

Valstybės duomenų agentūros skaičiavimu, nuo karo pradžios eksportą į Rusiją sustabdė tik maždaug pusė, arba 360, Lietuvos įmonių, turėjusių su ja ryšių, praneša LNK.

„Kiek Europa sankcionuoja, tiek. O visa kita – daugiau moralinis vertinimas“, – pastebėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos bankas pastebi, kad, sumažėjus tiesioginiam eksportui į Rusiją, padidėjo išvežamų prekių srautais į Baltarusiją ir kitas NVS šalis – Kazachstaną, Armėniją ir kt.

„Į Rusiją mažiausiai sumažėjo mašinų ir įrenginių visokių skirtingų tipų eksportas, chemijos pramonės eksportas. O į kitas šalis padidėjo transporto priemonių eksportas“, – vardijo Lietuvos banko ekonomistas Kristupas Pribuišis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

Pramonininkų konfederacijos prezidentas tikina, kad eksportuojamos nelietuviškos prekės.

„Tai yra kitų šalių prekių reeksportas. Žiūrint į augimą, įsisteigė net naujų įmonių, kurios užsiima prekyba. Pamatėme, kad akcininkai yra Baltarusijos, kitų šalių piliečiai, kurie gavo laikinai leidimą gyventi Lietuvoje“, – pastebėjo Vidmantas Janulevičius.

Svarstoma, kad nesankcionuojamos prekės iš Lietuvos tokiu būdu pasiekia Rusijos rinką.

„Tikėtina, kad taip yra, nes išaugusi apimtis. Negalima sakyti, kad būtent dėl sankcijų apėjimo naudojamasi tračiosiomis šalimis. Kalbama apie tam tikras NVS šalis. Galima kalbėti, kad kažkoks procentas yra“, – pabrėžė V. Janulevičius.

Nors Lietuvos bankas tikina, kad skaičiais tokių įtarimų patvirtinti negalima.

„Pradžioje, pažiūrėjus į eksporto vertes, atrodytų, tam tikrų sutapimų yra, tačiau, pažiūrėjus į bendrą struktūros pokytį, detalesniais duomenimis žiūrint sutapimų nėra“, – teigė K. Pribuišis.

Ką darytis su verslais, kurie per beveik metus trunkantį karą nesugeba nutraukti ryšių su Rusija, vėl ketina svarstyti NSGK. Seimui Rusiją pripažinus teroristine valstybe, kalbėta apie tai, kad reikėtų verslui apskritai uždrausti bet kokius ryšius su agresore. Šį kartą komitetas į draudimus žiūri skeptiškiau.

„Galime formaliai uždrausti prekybą ir eksportą į Baltarusiją. Tačiau niekam ne paslaptis, kaip veikia praktika – prasidės eksportas per Armėniją, Azerbaidžaną, Kazachstaną“, – pabrėžė Seimo narys Andrius Mazuronis.

Siūloma su Rusija prekiaujančias įmones bausti viešumu.

„Jei žmonės taip suvokia, kad jie ten turi prekiauti, ir taip vertina riziką, savo įmonės reputaciją, jokie įstatymai to nepadės pakeisti. Labiausiai tai pakeisti galėtų visuomenės požiūris ir netoleravimas“, – akcentavo A. Mazuronis.

Jei žmonės taip suvokia, kad jie ten turi prekiauti, ir taip vertina riziką, savo įmonės reputaciją, jokie įstatymai to nepadės pakeisti.

Tačiau pasirodo, kad su Rusija prekiaujančias įmones paviešinti ne taip paprasta dėl duomenų apsaugos.

„Kol kas duomenų apsauga ir Statistikos departamento reglamentuojantys įstatymai neleidžia to daryti, bet mes svarstysime, kaip tai pakeisti“, – pabrėžė L. Kasčiūnas.

„Creditinfo Lietuva“ duomenimis, rusiško kapitalo įmonių Lietuvoje nuo liepos sumažėjo ketvirtadaliu. Šiuo metu jų kiek daugiau nei 200. Tiesa, per pastarąjį pusmetį Lietuvoje neliko tik aštuonių baltarusiško kapitalo įmonių, jų Lietuvoje beveik 350. Įdomu tai, kad Lietuva, nepaisant Europos taikomų sankcijų, tik viena iš nedaugelio ES šalių, kurioje prekyba su Rusija mažėjo.

„Kitos ES šalys didina prekybos apimtį su Rusija. Ta pati kaimyninė Lenkija žymiai padidino savo eksportą į Baltarusiją ir Rusiją, taip pat Vokietija. Keliose šalia Balkanų esančiose šalyse eksportas užaugo nuo 100 iki 300 proc.“, – teigė V. Janulevičius.

Esą nesankcionuojama prekyba su Rusija išaugo tose ES šalyse, kurios labiausiai energetiškai priklausomos nuo Rusijos.

„Tokie skaičiai mus, verslą, skaudina, kad nėra bendrystės jausmo“, – apmaudo neslėpė V. Janulevičius.

„Gali kelti klausimų ir nacionalinio saugumo požiūriu. Rusija per verslą galės bandyti grįžti prie Europos reikalų“, – Rusijos galimas intencijas pabrėžė L. Kasčiūnas.

Eurostato duomenimis, labiausiai, 60 proc., prekybą pernai su Rusija sumažino Švedija. Lietuvoje ji sumažėjo ketvirtadaliu.

Gairės: verslas, Lietuvos verslas Rusijoje, ryšiai su Rusija, karas Ukrainoje, LNK turinys
Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS