Nors maisto produktų parduodama mažiau, tačiau verslas toliau kelia jų kainas | KaunoDiena.lt

NORS MAISTO PRODUKTŲ PARDUODAMA MAŽIAU, TAČIAU VERSLAS TOLIAU KELIA JŲ KAINAS

  • 9

Portalo Pricer.lt naujausias tyrimas atskleidžia, kad pačių maisto produktų parduodama mažiau, tačiau verslas jų kainas toliau kelia. Nors atskiri tinklai keičia savo kainodaras, tačiau vidutiniškai kainoms tai neatsiliepia. LNK studijoje apie kainų pokyčius pasakoja Petras Čepkauskas, Pricer.lt maisto krypties vadovas.

– Paprastai, kai pirkėjai kažko nebeperka, pardavėjai mažina kainą. Tačiau atrodo, kad šis dėsnis Lietuvoje nebeveikia.

– Taip, nes pirkėjai neperka kiekiais. Statistikos departamentas rodo palyginamąsias kainas, t. y. anuliavus infliaciją. Vartotojas matydamas tas dideles kainas nusprendžia pirkti mažiau, bet, kadangi maisto produktai brango kažkur trečdaliu, tai vis tiek pinigų verslai ir prekybininkai susiskaičiuoja daugiau. 2019-aisiais apyvartos augimas plius 5 proc. buvo labai gerai, o šiemet turime 13 proc.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Kas tuomet kraunasi turtus – ar gamybininkai, ar prekybininkai, ar kiti tarpininkai?

– Na, dabar turtus kraunasi visa grandinė. Praėjusias metais buvo labai didžiulė infliacija, o prekybininkui infliacija yra gerai, nes jie anksčiau pigiau nupirktas prekes dabar parduoda brangiau. Šiuo metu situacija yra tokia, kad vyksta žaliavų kainų kritimas, energetikos kainų kritimas, ir mes artėjame prie situacijos, kad prekės lyg ir turėtų pigti. Tačiau realiai situacija yra tokia, kad šiuo metu brangiau pirktas prekes prekybininkams reikia parduoti pigiau.

– Kai kalbama apie maisto kainas, natūralu, kad prekybininkai bando pasiteisinti. Anksčiau tai buvo pandemija, karas, kuris sukėlė energetinę krizę, išaugo energijos kaštai. Taip, karas vis dar vyksta, tačiau pandemija baigėsi, energijos kainos ir toliau mažėja. Kaip dabar prekybininkai galėtų paaiškinti dideles maisto kainas?

Šiuo metu brangiau pirktas prekes prekybininkams reikia parduoti pigiau.

– Na, čia reikėtų klausti jų pačių. Tačiau iš tiesų matyti, kad prekybininkams apyvartos neužtenka ir jie atsargiai bando koreguoti kainodarą.

– Kokie maisto produktai dabar brangsta labiausiai?

– Stebint šį ir praeitą mėnesius matome, kad 184 proc. brangsta juodoji arbata, 74 proc. brangsta pigiausias batonas, cukrus – apie 50 proc., vištų kiaušiniai taip pat 50 proc.

– O ar buvo kas pigo?

– Taip, palyginti su praėjusiais metais, pigo trys prekės: pomidorai, ryžiai 14 proc. ir saulėgrąžų aliejus 36 proc.

– Kokia jūsų prognozė šiai vasarai?

– Vasara įprastai yra ramus laikotarpis, krentančias apyvartas galima pateisinti tuo, kad visi atostogauja, bet verslas kainas mažina, kai nori didinti apyvartą. Realų kainų kritimą žmonės matys rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais.

Rašyti komentarą
Komentarai (9)

na

nuovokos trūkumas, begalinis kelia kainas? parduoda mažiau, bet gauna tą pati? vyriausybei irgi nieko mokesčiai nuo didesnio pvm ir lieka tas pats? žiūrim ką rytoj arba kur prasideda trumparegystė. reiškia ir gamina mažiau - nėra kur dėti, reikia mažiau dirbančiųjų auginant , perdirbant, parduodant, pardavėjų ir gamintojų savikainai bei valstybei renkant mokesčius kaip ir nieko, bet didėja gretos bedarbių, ką parodo ir sezoninių darbo pasiūla, taip pat daugės socialinių išmokų eilės gretos reiškia didės mokesčiai. Toliau tik gražiau ,jei tai gražu: krentant pajamoms ir kylant kainoms kris žmonių interesas laisvalaikiui, grožio industrijai kai išleidi visus grasius maistui kokios pramogos? Rezultatas galimas padidėjęs išvykimas į užsienį darbo paieškoms. Užims trečios šalys? Nejuokinkit, jau dabar rezultatas kraupus daro savo tvarka plėšėdami vėliavas ( ir ko tada važiuoja) , eismas apvažiavusių tvarka atskirais momentais neįmanomas, klausimas ar suvokiame kur einame?

Prekybcentriai

Veikia taip kaip jiem leidžia curwos valdžioje, o lwidžia turbūt ne už dyką

Sūduvis

Produktų pirkimas sumažėjo, bet nesumažėjo vertelgų (verslinkais jų nepadinsi, godumas, o kad išlaikyti gaunamo pelno lygį tenka tik kelti.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS