Nuo prekių dėliotojų, kasininkų iki administracijos darbuotojų – papildomą sveikatos draudimą prekybos tinklas perka visam kolektyvui – 11 tūkst. darbuotojų. 

„Mums svarbu, kad kolegos, kurie pasijunta blogai, galėtų patekti pas reikiamą gydytoją ir specialistą“, – teigė „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius. 

Sveikatos paslaugomis iš darbdavio kišenės naudojasi tie, kas išdirbo bent tris mėnesius. Ir kasmet prekybininkas už tai sumoka įspūdingą sumą. 

„Pernai metais papildomai apdrausti darbuotojus kainavo daugiau nei 1,7 milijoną eurų“, – duomenimis dalinosi T. Atraškevičius. 

Tačiau už šį draudimą darbdaviams gresia išleisti dar daugiau, mat Finansų ministerija siūlo papildomą sveikatos draudimą apmokestinti kaip darbo užmokestį. 

LNK stop kadras.

„Nauda, kurią darbdavys suteikia darbuotojui, apmokestinama visais darbo santykiams taikomais mokesčiais – taip pat ir privalomu sveikatos draudimu, pensijos mokesčiais“, – aiškino Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas Šarūnas Frolenko. 

Tai reiškia, jei darbdavys už darbuotojo sveikatos apsaugą per metus sumoka vidutiniškai 400–500 eurų, po reformos jam gali tekti mokėti 800 eurų ir daugiau.  

Jei tokiu draudimu jis draudžia penkis darbuotojus, metinė įmokų suma išaugtų nuo 2 tūkst. iki 4 tūkst. eurų ir daugiau. 

Verslininkai jau dabar tikina, kad neapsimokės drausti darbuotojus. 

„Jeigu žmogui išmokėti atlyginimą ir draudimą kainuos tiek pat, tai tada išmoki atlyginimą ir jis pats nusiperka ką nori“, – kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas Dainius Dundulis. 

Šiuo metu papildomu sveikatos draudimu apdrausti 220 tūkst. darbuotojų. Pernai draudikai savo klientams išmokėjo 84 milijonus eurų. 

Jei šio draudimo neteks, viešų gydymo įstaigų duris teks varstyti dar daugiau gyventojų.  

„Pajamų neliktų, žmonės stotųsi į bendrą eilę ir didintų krūvį mūsų sveikatos sistemai“, – akcentavo Š. Frolenko.

Bet draudikai su nerimu žiūri ir į kitas draudimo sutartis. 10 proc. apmokestinti ruošiamasi visas ne gyvybės draudimo sutartis, išskyrus civilinę vairuotojų atsakomybę. 

LNK stop kadras.

Galbūt draudikams valdantieji ir leis atsikvėpti. LNK žiniomis, jau galvojama draudimo sutartis apmokestinti tik nuo tam tikros sumos, pavyzdžiui, 350 eurų. Bet viešai valdantieji to patys dar nepatvirtina.  

„Tai nėra pats žalingiausias mokestis, kuris numatytuose projektuose“, – sakė Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. 

Latvijoje ir Estijoje sveikatos draudimo mokesčiui jau įvestos grindys. Tiesa, gerokai didesnės nei kalbama Lietuvoje.  

„Man atrodo mažoka suma, turint mintyje, jog Latvijoje – 450 ir Estijoje – 750“, – savo nuomone dalinosi Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos prezidentas. 

Bet daug daugiau aistrų valdžioje ir visuomenėje kursto naujo nekilnojamojo turto mokestis. Kelis kartus valdantiesiems nuomones keitus, panašu, Finansų ministerija apsistojo. Savivaldybėms siūlo leisti pačioms pasirinkti mokesčio grindis nuo 20 tūkst. iki 80 tūkst. eurų. 

„Savivaldoje tokių ir neatsirastų, mažesnėse savivaldybėse niekas nemokėtų, tai būtų tik miestų mokestis“, – tikino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Valdantiesiems taip ir nepavyko rasti vienos nuomonės, kokia turi būti kartelė. Demokratai siūlė mokestį už būstą asmeniui taikyti tik nuo 100 tūkst., bet Gintauts Paluckas ir Remigijus Žemaitaitis palaikė perpus mažesnę ribą. 

„Norisi, kad tos grindys būtų adekvačios. Matyt, turime kalbėti apie pirmojo būsto apmokestinimo naštos sumažinimą“, – teigė S. Skvernelis. 

Vyriausybė mokesčių pakeitimus pristatys jau trečiadienį. Jei koalicijos partneriai per dvi dienas nespės apsitarti, valdantieji socialdemokratai jau svarsto nekilnojamojo turto mokesčio projekto net neregistruoti. 

„Pasekmės būtų tokios, kad negalėtų valstybė panaudoti RRF lėšų apie 400 milijonų“, – kalbėjo Seimo pirmininkas.

„Jeigu mokesčio nepakeisime, gyvensime dar didesniam deficite“, – akcentavo A. Sysas.

Atsitraukus nuo naujo mokesčio, gyventojams vis tiek gresia mokėti už būstą. Tik nuo 150 tūkst. eurų ir gerokai didesnį tarifą nei dabar planuojami.