EKONOMISTAI: VIDURINIOJI KLASĖ NUSKURDO IR NEĮPERKA NE PIRMO BŪTINUMO PREKIŲ

Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Populiariausias ir tebepopuliarėja – investicinis gyvybės draudimas. O nekilnojamasis turtas kaip investicija tarp lietuvių – vis mažiau patraukli. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo ir neįperka ne pirmo būtinumo prekių bei paslaugų, pasakojama LNK reportaže.

Kai dirbi sunkiai ir daug, per kavos pertraukėlę galima pagalvoti, kur ir kaip uždirbtus pinigus taupyti.

„Labai nedaug investuoju, savais interesais investuoju į kriptovaliutą. Naudoju visiems žinomas platformas. Porą dalelyčių nusipirkęs ir tiesiog žaidžiu“, – sakė vilnietis Eimantas. 

„Aš esu  turbūt daugiau ilgalaikė investuotoja. Investuoju klasikiniais būdais, t. y. – antros, trečios pakopos pensijų fondai. Taip pat – į pagrindines didžiąsias kompanijas ir jų akcijas. Dar yra keletas obligacijų ir investicinių fondų“, – atviravo vilnietė Akvilė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Investicijų turi kas antras Lietuvos gyventojas. Šis skaičius per pastaruosius keltą metų nepakito, tačiau pokyčių yra tarp pačių investicijų. Dažniausiai lietuviai nukreipia pinigus nebe į nekilnojamąjį turtą (NT), o į gyvybės draudimą. Tokių yra penktadalis. Kaip rodo atlikta SEB banko apklausa, trečia pagal populiarumą investicija – pensijų fondai. 

Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų.

 

„NT nusileido į antrą vietą keliais procentiniais punktais. Greičiausiai dėl to, kad kyla „Euribor“ palūkanų normos ir galbūt keičiasi lūkesčiai, nes daugelis gyventojų tikisi, kad NT kainos kris“, – komentavo SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.

Kur žmonės pasirenka investuoti, priklauso ir nuo jų gyvenimo būdo. Vertybinius popierius, pensiją, gyvybės draudimą dažniausiai renkasi specialistai ir biurų darbuotojai. Į NT investuoja patys sau darbdaviai. Kas mėnesį gyventojai investavimui vidutiniškai skiria nuo 21 iki 100 eurų. Įpročiui reguliariai taupyti reikia ir atitinkamų santaupų. Tačiau „Swedbank“ duomenys rodo, kad tik keturi iš dešimties gyventojų banko sąskaitose turi daugiau nei 2 tūkst. eurų.

„Didžiausios baimės yra pradėti investuoti, nes galvoja, kad neužteks lėšų, nes neturi sukaupę pakankamai pinigų“, – teigė E. Dovbyšienė.

Taupyti jau sunkiau ir viduriniajai klasei, kuria Lietuvoje jaučiasi rekordiškai daug – net šeši iš dešimties žmonių. Ekonomistai sako, kad vidurinioji klasė nuskurdo.

„Pagrindinė priežastis, dėl ko vidurinioji klasė gali įpirkti mažiau prekių ir paslaugų, – infliacija. Per paskutinius metus vidutinės prekių ir paslaugų kainos padidėjo beveik 20 proc. Tuo pačiu vidutinis darbo užmokestis didėjo apie 13 proc.“, – konstatavo „Swedbank“ vyr. ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Viduriniajai klasei galima priskirti gyventojus, gaunančius nuo 1100 kone iki 3000 eurų prieš mokesčius. Tačiau vis mažiau šių pajamų atitinka ne pirmo būtinumo prekėms. Tame tarpe – ir ne investicijoms.

„Pusė Lietuvos viduriniosios klasės nelabai gali nusipirkti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų. Tos pajamos nėra pakankamos, kad išlaisvintų“, – teigė N. Mačiulis.