„Mūsų skaičiavimu, to importo atsisakymas žiemą padarytų 9 centų poveikį dyzelino litrui. Tai automatiškai persiduotų pardavimo kainai“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje teigė „Orlen Lietuva“ atstovas Kęstutis Starkus.
Pasak jo, 2020 m. pradėjus privalomai maišyti biodegalus į arktinį dyzeliną, bendrovė informavo, kad Lietuvoje gaminami biodegalai neatitinka tokiam dyzelinui keliamų savybių, todėl reikalingus biopriedus tenka importuoti.
„Mes tų biodegalų gaminame, bet nevartojame dėl kokybinių dalykų. Esame priversti biodegalus importuoti“, – aiškino K. Starkus.
Posėdyje svarstyta, ar žiemos laikotarpiu reikėtų atsisakyti importuojamų aukštos kokybės biodegalų (HVO) naudojimo degaluose.
Kitas „Orlen Lietuva“ atstovas Dominykas Jakštas tikino, kad pakeitus reguliavimą lietuviško biodyzelino vartojimas nenutrūktų. Anot jo, jį maišyti į degalus ekonomiškai apsimokės ir nesant dabartinio reguliavimo, ypač įsigaliojus naujai ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemai (ETS2).
Jis taip pat atmetė argumentą, kad siūlomi pokyčiai pakenktų grūdų augintojams, nes etanolis ir toliau būtų maišomas į benziną maksimaliu leidžiamu kiekiu.
Vis dėlto Energetikos viceministras Ignas Junevičius teigė, kad dabartinės degalų kainų problemos kyla dėl pasiūlos ir paklausos disbalanso, todėl ilgalaikis sprendimas turėtų būti vietinės alternatyvių degalų gamybos bei transporto elektrifikacijos skatinimas.
„Norint turėti stabilesnę situaciją, energetinį saugumą ir prognozuojamumą, būtina vystyti alternatyvas, kuo labiau remtis vietine gamyba. Ar tai būtų biodegalų gamyba, ar transporto elektrifikacija – būtent taip ilgainiui galime užtikrinti, kad dabartinė situacija iš esmės nesikartotų“, – posėdyje kalbėjo I. Junevičius.
Anot jo, ministerija nepritartų sprendimams, kurie apsunkintų atsinaujinančios energetikos plėtrą, jeigu jų nauda galutinei degalų kainai būtų nedidelė.
„Girdime įvairius pasiūlymus, tačiau nesijaučiame gavę pakankamai tokių, kurie būtų jaučiami degalinių švieslentėse. Paprastai kalba eina apie cento dalis ar centą. Tai nėra tinkama alternatyva problemai spręsti“, – sakė viceministras.
„Turime spręsti kelių dešimčių centų problemą, kaip kainą sumažinti. Šiandien kalbame apie poros centų sumažinimą, o tai yra stipriai netikslinga priemonė, norint tikro efekto kainoms ir vartotojams“, – pridūrė jis.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė taip pat teigė, kad biodegalų dalis nėra pagrindinė aukštų degalų kainų priežastis.
„Matome, kad biodegalų įterpimo poveikis kuro kainai yra labai nežymus – metų eigoje jis kinta nuo 5 iki 8 centų už litrą. Kainos augimo jis iš esmės nelemia. Pagal mūsų skaičiavimus, labiausiai degalų kainas lemia gamintojo marža ir mokesčių dalis“, – sakė A. Bagočiutė.
Tuo metu Vartotojų aljanso ir organizacijos „Žiedinė ekonomika“ atstovas Domantas Tracevičius skaičiavo, kad šiuo metu biodegalų priedas degalų kainą didina maždaug 7,5 cento už litrą.
ŽŪM: biodegalų sektorius reikšmingas Lietuvos ūkininkams
Žemės ūkio viceministras Kęstas Spūdys perspėjo, kad vietinės biodegalų gamybos mažėjimas galėtų neigiamai paveikti šalies ūkininkus, nes sektorius superka vietines žaliavas.
„Vietinis biodegalų perdirbimas yra labai reikšmingas mūsų ūkininkams. Tikėtina, kad jeigu to būtų atsisakyta, tai reikšmingai darytų įtaką vietinės žaliavos supirkimui“, – posėdyje teigė K. Spūdys.
Pasak jo, tai ypač aktualu šiemet, kai dėl ligų dalis užaugintų grūdų yra prastesnės kokybės, o biodegalų gamintojai juos superka.
Viceministro teigimu, sektoriaus šalutiniai produktai taip pat naudojami pašarams ir trąšoms, todėl jo reikšmė žemės ūkiui neapsiriboja vien grūdų supirkimu.
„Tiek supirkimo, tiek šalutinių produktų panaudojimo atžvilgiu poveikis žemės ūkiui yra reikšmingas. Atsisakymas darytų neigiamą įtaką ūkininkų konkurencingumui“, – sakė K. Spūdys.
Kaip skelbė ELTA, premjeras Mindaugas Sinkevičius anksčiau teigė, kad Vyriausybė galėtų svarstyti intervencines priemones, jeigu naftos kaina pasaulinėje rinkoje ilgesnį laiką viršytų 100 JAV dolerių už barelį.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) kaip vieną iš galimų kriterijų akcizui mažinti anksčiau įvardijo 2,20 euro už litrą vidutinę dyzelino kainą, jeigu toks kainų lygis išsilaikytų bent penkias darbo dienas iš eilės.
Viceministras: biodegalų reguliavimo atlaisvinimas kainą paveiktų minimaliai
Išliekant aukštoms kuro kainoms bei verslo atstovams siūlant keisti biodegalų maišymo į kurą reguliavimą, energetikos viceministras sako, kad tokie siūlymai turėtų minimalų pokytį kuro kainoms.
Tuo metu „Orlen Lietuvos“ atstovas sako, kad žiemos mėnesiais nemaišant biodegalų litro kuro kaina sumažėtų 9 centais.
„(Norisi – BNS), kad mes nepamestume kelio dėl takelio – kainos yra išaugę 70 centų ir biodalis tame yra 2-3 centai. Mes kalbame apie pačią mažiausią (kuro kainos – BNS) dedamąją visoje šitoje situacijoje“, – trečiadienį Seimo Energetikos ir darnios plėtros komiteto posėdyje kalbėjo Ignas Junevičius.
„Lūkestis – susilaikyti nuo santykinai mažos vertės pasiūlymų, kurie labai daug iššaukia diskusijų, bet negalima pagrįsti jų apčiuopiamos vertės galutiniam vartotojui. (...) Nesijaučiame gavę pakankamai informacijos, kad siūlymai būtų tikrai juntami degalinių švieslentėse. Paprastai kalbama apie cento dalis, centą“, – pridūrė jis.
Viceministras pabrėžė, kad šaliai būtina toliau vystyti alternatyvių iškastiniam kurui degalų gamybą.
„Lietuvai norint turėti stabilesnę situaciją, energetinį saugumą, prognozuojamumą, būtina vystyti alternatyvas, remtis vietine gamyba, – kalbėjo I. Junevičius. – Į šią temą ateiname su lūkesčiu, kad bus tęsiamas vietinės gamybos kelias – ar tai būtų biodegalų gamyba, ar tai būtų transporto elektrifikacija. Taip ilgainiui užtikrinama, kad dabartinė situacija nesikartotų“, – pridūrė I. Junevičius.
Komitete buvo diskutuojama dėl biodegalų maišymo prievolės reguliavimo, importuojamų priedų kainodaros ir jų poveikio vartotojams bei valstybės biudžetui.
Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ atstovas Kęstutis Starkus teigė, kad žiemą, kai biodegalai yra brangesni, jų būtų galima nemaišyti – tai leistų sumažinti kuro kainą 9 centais jau kitų metų sausio–vasario mėnesiais.
„Mūsų skaičiavimas, (kainos sumažėjimas – BNS) yra apie 9 centus. Ji automatiškai persiduotų pardavimo kainose. Žiemą galėtų būti neįmaišomas importinis biodegalas, atitinkamai kaina koreguojasi žemyn, metiniai tikslai (biodegalų naudojimo – BNS) išlieka. Mes privalome pasiekti tuos metinius tikslus (...), bet pigesniu – tai yra vasaros laikotarpiu“, – komiteto posėdyje sakė K. Starkus.
Kaip nurodo „Orlen Lietuva“, bendrovė žiemą importuoja brangesnius biodegalus, nes lietuviški neatitinka įmonės kokybės standartų gaminant arktinės klasės dyzeliną.
Šiuo metu degalų tiekėjai į kiekvieną litrą privalo įmaišyti ne mažiau 6,2 proc. biodegalų, nurodo „Orlen“.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovė Agnė Bagočiutė pabrėžė, kad biodegalų dedamoji bendroje kuro kainoje yra labai maža, o kainos išaugo daugiausiai dėl padidėjusios „Orlen Lietuvos“ maržos ir mokesčių dalies.
„Jos (biodegalų dalies – BNS) reikšmė yra tikrai santykinai nedidelė ir metų eigoje kinta nuo 8 iki 5 centų. Kainos augimo ji nelemia, o sumažina apie tris centus. Pagal mūsų vertinimus, labiausiai degalų augimą šiuo metu lemia gamintojo marža ir mokesčio dalis“, – posėdyje sakė A. Bagočiutė.
Valdančiųjų koalicijos taryba ketvirtadienį tarsis, kaip mažinti degalų kainas, be to, su Europos Komisija kalbama dėl galimybių kitąmet benzino ir dyzelino akcizo CO2 dedamąją didinti mažiau nei planuota.
Lietuva taip pat laukia EK ruošiamo aukštų kuro kainų suvaldymo priemonių plano, neseniai sakė premjeras Mindaugas Sinkevičius. Be to, anot jo, Lietuva ir pati savarankiškai bando diversifikuoti energijos tiekimą, pavyzdžiui, derasi su Azerbaidžanu.
Energetikos agentūros duomenimis, dyzelino kainos trečiadienio rytą svyravo nuo 2,089 iki 2,35 euro už litrą, benzino – nuo 1,785 iki 2,05 euro.
(be temos)