KAM LIETUVIAI IŠ PINIGINIŲ IR NET KOJINIŲ TRAUKIA POPIERINIUS BANKNOTUS?

Paradoksas: atsiskaitymų grynaisiais pinigais mažėja, tačiau kasmet eurų banknotų daugėja. Dėl koronaviruso Lietuvoje popierinių pinigų daugėja netgi sparčiau nei iki viruso. Tokia pati tendencija buvo stebima ir kitų krizių metu. Tad kodėl grynieji vis dar tokie aktualūs, ir kam lietuviai iš piniginių ir net kojinių traukia popierinius banknotus, aiškinosi LNK.

Koronavirusas sumažino atsiskaitymus grynaisiais. Keturi iš dešimt apklaustųjų nurodo, kad vengia atsiskaityti banknotais dėl baimės užsikrėsti. Tačiau bankininkai pastebi paradoksą – mažėjant atsiskaitymų grynaisiais, eurų banknotų daugėja. Koronaviruso metais net sparčiau nei iki viruso.

„Grynųjų pinigų į apyvartą yra išleidžiama kasmet vis daugiau ir daugiau. Kaip ir atrodė, kad būtų logiška, jog mažėjant atsiskaitymų grynaisiais, turėtų būti ir jų gamyba mažesnė. Tačiau toks reiškinys vyksta ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse tiek Europos Sąjungoje, tiek JAV, tiek Azijoje“, – kalbėjo Lietuvos banko specialistė Edita Lisinskaitė.

Lietuvos gyventojai banknotais turi apie 6 milijardus eurų. Vilniaus šių metų biudžetas yra 54 kartus mažesnis. Kas penktas gyventojas nurodo, kad grynuosius pinigus naudoja, nes atlyginimą gauna grynais. Tačiau dauguma grynuosius laiko kojinėse, taupo sunkesnei dienai. Visų krizių metu lietuviai pinigus taupo, o ne leidžia.

Visgi grynieji tikriausiai psichologiškai žmogui suteikia daugiau stabilumo, jis, turėdamas kupiūrą savo kišenėje, jaučiasi saugesnis.

„Tokia tendencija, kad didėja taupymas grynaisiais pinigais, buvo pastebima ir kitų krizių metu, tiek 2008–2010 metų finansinės krizės metu matėme, kad Lietuvoje kaupimas didėjo ne tik grynaisiais. Gyventojai laikė daugiau indėlių banke. Visgi grynieji tikriausiai psichologiškai žmogui suteikia daugiau stabilumo, jis, turėdamas kupiūrą savo kišenėje, jaučiasi saugesnis“, – sakė E. Lisinskaitė.

„Į turgų reikia nueiti. Turguje kortelėmis neaptarnauja. O šiaip manau, kad visokie mokėjimo būdai turėtų egzistuoti rinkoje. O kortelės yra pasaulinėje rinkoje priimtas dalykas“, „tik gryni. Kai aš turiu, aš jaučiu, kad yra pinigų. Ir kuo daugiau metalo, tuo geriau. Nueisiu į turgų – kortele neatsiskaitysiu. Tuo labiau, gali dingti elektra bet kada. Vieną kartą man taip buvo“, – pasakojo, kodėl renkasi grynuosius lietuviai.

Tokia tendencija pastebima ne tik Lietuvoje. Mažėjant atsiskaitymų grynaisiais,  eurų banknotų daugėja visoje euro zonoje. Europiečiai banknotais turi kone 1,5 trilijono eurų.