„Manau, kad tai yra ypatingai jautrus klausimas ir, jeigu mes deklaruojame, kad gynybos prasme, geopolitine prasme mes esame NATO ir Europos Sąjungos nariai, turime koja kojon žengti kartu su Aljansu. Čia ir yra svarbu – Lietuva gali daug ką padaryti, bet labai svarbu įtikinti, kad čia būtų bendras sprendimas ir kuo daugiau šalių prie to prisidėtų, nes tada tas sprendimas bus tvarus ir darys poveikį agresoriui“, – Eltai penktadienį kalbėjo I. Ruginienė, paklausta, ar „Belavia“ atveju Lietuva galėtų pritaikyti Seimo priimtų nacionalinių sankcijų mechanizmą.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) parengtoms nacionalinėms sankcijoms Rusijai ir Baltarusijai, kurios įsigaliotų ES nepratęsus savo ribojamųjų priemonių prieš Minsko režimą, Seimas pritarė birželį.

„Nepaisant visų įvykių, mes ir toliau dirbsime su Jungtinėmis Valstijomis, lobuodami ir bandydami įtikinti, kad reikia griežtesnio sankcijų paketo Rusijai ir Baltarusijai“, – tikino ji.

Anot I. Ruginienės, Lietuvos diplomatinis korpusas „aktyviai dirba“ santykiuose su Jungtinėmis Valstijomis, kad Rusijai ir Baltarusijai būtų griežtinamos dabar galiojančios sankcijos.

I. Ruginienė sako buvusi informuota apie kalinių paleidimą

Apie tai, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas paleidžia 52 politinius kalinius, tarp kurių yra ir 6 Lietuvos piliečiai, ketvirtadienį pranešė prezidentas Gitanas Nausėda.

Beveik iš karto Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento atstovas Johnas Cole‘as paskelbė, kad Vašingtonas oficialiai panaikino sankcijas „Belavia“ atžvilgiu.

Paskirtoji premjerė patvirtino buvusi informuota apie apsikeitimą kaliniais, tačiau nedetalizavo, ar derybose galėjo būti kalbama ir apie galimus mainus, sutariant paleisti politinius kalinius už sankcijų mechanizmo atlaisvinimą.

„Aš buvau informuota, (…) bet noriu pasakyti, kad Lietuva ir toliau dirbs ties tuo, kad sankcijos Rusijai griežtėtų ir kad būtų įvestas naujas sankcijų paketas“, – Eltai sakė I. Ruginienė.

„Nes tai, kas įvyko kruviną Ukrainos naktį, parodė, kad Rusija visiškai nepasirengusi deryboms ir visiškai nenori taikos – tai reiškia, kad Rusija gali suprasti tik jėgos kalbą“, – pažymėjo ji.

Anksčiau penktadienį paskirtasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sakė, kad Lietuva nedalyvauja procesuose, kur būtų svarstomi klausimai apie sankcijų naikinimą, tarp jų – baltarusiškoms kalio trąšoms.

ELTA primena, kad 2021 m. įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Numatyta, kad iki tų metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES).

Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos. Reikalaudama atlyginti nuostolius, „Belaruskalij“ prieš Lietuvą inicijavo arbitražo procesą.

Teismo duomenimis, „Belaruskalij“ iš Lietuvos siekia prisiteisti beveik 12 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.