Kaip išsikelti realius finansinius tikslus, kurių nepamirštume jau sausį, ir kodėl vien valios tam neužtenka, aiškino SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
– Naujųjų metų pradžia, ko gero, yra labai geras laikas peržiūrėti savo finansus, išsikelti naujus tikslus ir iššūkius. Į ką pirmiausia žmogus turėtų atkreipti dėmesį, vertindamas praėjusius metus? Į pajamas, išlaidas, santaupas, gebėjimą atsidėti dalį pinigų?
– Pirmiausia žmogus, jeigu nori teisingai ir tikslingai išsikelti tikslus ateinantiems metams, turėtų įvertinti, kaip jam sekėsi praėjusiais metais. Klausimai gali būti labai įvairūs. Be abejonės, pirmiausia pasižiūrime, kokius tikslus buvome išsikėlę ir ar juos pavyko įgyvendinti. Ar pavyko padidinti finansinės pagalvės dydį, kokią sumą pavyko sukaupti? Jeigu nepavyko, svarbu įsivardinti priežastis: gal buvo neplanuotų kelionių, išlaidų ar kitų aplinkybių. Tai tarsi trumpa pauzė, sustojimas, svarbiausia – nekaltinant savęs. Labai svarbu, kad neįsijungtų vidinis kritikas, kuris pradeda sakyti: „Tau nepavyko, gal tada išvis nereikia kelti tikslų.“ To tikrai reikėtų vengti. Visos šios išvados turėtų tapti pamokomis ateinantiems metams.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie finansinę pagalvę – nuo kokios sumos reikėtų pradėti? Yra žmonių, kurie sako: „Nieko nebeliko – nei pagalvės, nei papildomų pinigų.“ Gal buvo išsikelti per aukšti lūkesčiai? Kodėl ta pirmoji suma tokia svarbi?
– Finansinė pagalvė pati savaime yra didelė – rekomenduojama sukaupti nuo trijų iki šešių mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Tai gali būti nuo 3 iki 7,2 tūkstančių eurų ar net daugiau. Žmogui įvertinus tokią sumą, gali pasirodyti, kad tai neįmanoma, ir tuomet norisi visai nebesistengti. Todėl labai svarbu pradėti nuo mažesnių sumų – tai ir yra pirmasis startas.
Yra amerikiečių edukatorius Davidas Ramsey'is ir jis įvardinęs septynių mažų žingsnių sistemą. Daugelyje kitų knygų yra minima tas pats, kad galime pradėti nuo elementariausio tūkstančio eurų. Per ateinančius metus arba kiek galima greičiau sukaupti tūkstantį eurų. Jeigu negaliu kiekvieną mėnesį atsidėti tam tikros sumos, tai gal galiu dar kažką padaryti, gal galiu parduoti kokius nors daiktus, kurie nėra reikalingi? Reikia tiesiog turėti fokusą į tai, kad man reikia sukaupti tūkstantį eurų. Vienam ir tūkstantis eurų gali atrodyti neįmanoma. Tada pradėkime nuo dar mažesnės sumos – trijų ar šešių šimtų eurų. Suma nėra svarbiausia.
Svarbiausias yra dėmesys ir susitelkimas į pasirinktą sumą. Kai žmogui pavyksta sukaupti pirmąją sumą, atsiranda tikėjimas savimi – jeigu pavyko kartą, pavyks ir dar kartą. Taip po truputį susiformuoja sistema, o per kelerius metus galima sukaupti ir visą finansinę pagalvę.
– Tačiau kartais net ir tuos pirmuosius kelis šimtus eurų sutaupyti tampa sudėtinga dėl impulsyvių pirkinių. Atrodo, jeigu sąskaitoje yra pinigų, kodėl jais nepasidžiaugus? Kaip atpažinti impulsyvų pirkinį ir kaip tai suvaldyti praktiškai?
– Manau, kad sausis yra nuostabus laikotarpis šiek tiek sumažinti vartojimą ir sustoti, nes mūsų traukinys dabar nuo gruodžio mėnesio yra tikrai įsivažiavęs vartoti, turime pagavę pagreitį – pirkti, pirkti, pirkti. Sausį iš tiesų būtų labai, labai gerai sustoti ir kiek įmanoma mažiau vartoti arba netgi išsikelti tam tikrus sau iššūkius – nepirkti kažkokių nebūtinų pirkinių. Galime pirkti, aišku, maistą, vaistus, turbūt transportą ar kažkokius finansinius įsipareigojimus, ko negalime išvengti, bet visą kitą turėtume atidėti. Jeigu sunku atidėti visą mėnesį, tai gal atidėkime savaitę, po savaitės – dar savaitę, ir štai jau ir priartėsime prie to mėnesio. Tai tokiu būdu ir išvengsime tų impulsyvių pirkinių.
O sausio mėnesį yra labai sunku todėl, kad prasideda visi žiemos išpardavimai ir gauname daugybę pasiūlymų pirkti – tik dabar, pačiomis geriausiomis kainomis. Ir vėl, ir vėl tai kartojasi. Tai kaip atpažinti tą impulsyvumą? Jeigu įsigijau iš karto, nepalaukęs tam tikro laiko tarpo, ir vėliau supratau, kad, įsigijau tai, ko galbūt nebūtinai reikia, tai ir yra impulsyvu. Ir vėlgi – nekaltinu savęs. Pastebiu tuos dalykus. Labai idealu, jeigu sugebėčiau pasižymėti tuos dalykus, nes kuo daugiau žymiuosi ir kuo daugiau sau pripažįstu, kad štai ir vėl impulsyviai nusipirkau kažką, kitą kartą su kiekvienu kartu mums vis labiau pavyksta nenusipirkti, nes tiesiog mums grįžta atmintis, kad tai jau buvo, ir pradedame elgtis racionaliau.
Sausis yra nuostabus laikotarpis šiek tiek sumažinti vartojimą ir sustoti.
– Savęs pažinimas turbūt taip pat čia daug žinių reikalaujantis dalykas, ne tik finansinis raštingumas. Kokį patarimą duotumėte žmonėms, kad jie gyventų gausoje, ramybėje ir nereikėtų tos kaltės viduje nešiotis dėl finansinių dalykų.
– Pirmiausia turbūt norėčiau palinkėti nesikliauti vien valia, nes sausį visi esame pilni tikėjimo, vilties, valios ir netgi motyvacijos kažką pradėti nuo tarsi tuščio lapo. Tačiau turime suprasti, kad valia yra ribotas resursas ir ji labai greitai baigiasi, kai pavargstame, kai trūksta miego, kai patiriame stresą ar nenumatytas aplinkybes, ir ta valia tiesiog išgaruoja. Tai kol šiandien dar jos turime, norėčiau palinkėti susikurti sistemą, kaip gyvensime ateinančius metus. Ir jeigu priėmiau sprendimą kaupti pinigus per visus ateinančius metus, automatizuokime tą sprendimą. Atidarykime atskirą sąskaitą, padarykime automatinį periodinį pervedimą – ir viskas. Tuomet jau šiek tiek pabėgsime nuo valios, ir net jeigu ji pasibaigs, sistema vis tiek veiks.
Naujausi komentarai