Šaltis – ne šalna

Dar iki praėjusį savaitgalį užgriuvusių atšiaurių orų ūkininkai sakė, kad šis pavasaris iš tiesų yra kiek šiltesnis nei praėjęs. Tačiau Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) valdybos primininkas ir bendrovės „Agrošiltnamiai“ atstovas Paulius Andriejavas teigia, kad tai taip pat yra ir sausas pavasaris.

„Ankstyvosios bulvės jau ne pirmą savaitę buvo sodinamos. Vyko svogūnų sėja, kitų daržovių. Matome, kad tikrai yra sausa, kritulių buvo labai mažai, sniego trūkumas labai stipriai jaučiamas“, – situaciją apibūdina P. Andriejavas.

„Kai kurių kultūrų sėja iš tiesų prasidėjo truputį anksčiau, nes galima su technika įvažiuoti į laukus, kadangi laukai nelabai įmirkę, nebuvo daug kritulių. Kaip bus toliau – sunku pasakyti“, – tęsia jis.

Įvairias daržoves Kauno rajone auginantis Mantas Andrijauskas taip pat sako, kad sėja šiemet iš tiesų prasidėjo anksčiau, bet atšalus orams teko sustoti. „Reikia palaukti, kol augalai pradės vegetuoti, tada matysime, ar tos žalos buvo“, – apie pasikeitusio oro galimus nuostolius kalba jis.

„Šalnų balandį tradiciškai būna, bet tai ne šalna, o šaltis. Šalna, būna paryčiais iki saulės patekėjimo, o čia šaltis laikosi visą naktį, pučia smarkus šiaurinis vėjas. Sodai dar nežydi, bet sunku pasakyti, koks bus rezultatas“, – aiškina ūkininkas.

„Kopūstų dar nepasodinome, nenukentėsime, bet kas pasodino – sudėtinga numatyti, kaip bus“, – priduria jis.

Telšių apskrityje, Mažeikių rajone ūkininkaujantis Nerijus Švelnys taip pat kai kuriuos sėjos darbus pradėjo tik šilumai pasirodžius: „Iš pradžių kai ką pasisėjome, pasisodinome, bet labai minimaliai, nes numatėme, kad gali atšalti. Pataikėme.“

Stabilumas: pasak P. Andriejavo, Lietuvoje profesionalių ūkių nedaugėja, jų skaičius išlieka panašus. / P. Peleckio / BNS nuotr.

Mažai eksperimentų

N. Švelnys įsitikinęs, kad Lietuvoje reikia įvairovės. „Viską reikia auginti, kiekvieni metai yra labai skirtingi“, – sako jis.

„Auginame 140 ha javų ir 30 ha daržovių, iš jų 25 ha užsodinti bulvėmis, – sako ūkininkas. – Vartotojams pirmiausia reikia kokybės, kokybės ir dar kartą kokybės.“

„Trejus metus su žmona truputį eksperimentavome, bet likome prie paprastų daržovių: bulvių, morkų, svogūnų, kopūstų, burokėlių, svogūnų laiškų, krapų, dar moliūgų. Bandėme pekino kopūstus auginti, bet gal per šalta jiems buvo, nepavyko“, – dalijasi N. Švelnys.

Kad tradicinės daržovės vis dar dominuoja Lietuvos ūkiuose, patvirtina ir M. Andrijauskas. „Žmonės nori įvairesnių spalvų salotų, žalumynų. Ūkininkai atsižvelgia į klientų poreikius“, – tikina jis.

Būna, vaikai užauga, išvažiuoja į didmiesčius ir nėra kam perimti ūkių. Labai gaila, bet tikimės, kad situacija pasikeis.

Radikalių naujienų neįžvelgia ir P. Andriejavas. „Dar bananų tikrai nesodiname, – juokiasi jis. – Keičiasi tik tai, kad bulves, svogūnus, česnakus ūkininkai truputėlį ankstina. Pas mus yra labai standartinė daržovių auginimo kultūra, kuri ir lemia, ką ūkininkai sėja. Ko nors naujo negaliu išskirti, galiu tik pasakyti, kad viskas truputį ankstėja.“

Tačiau vienas iš eksperimentų, kuris Lietuvoje pasiteisino ir tampa tendencija, yra arbūzų auginimas. „Lietuviškų arbūzų daugėja, galima tuo pasidžiaugti. Daugėja ir prekinių ūkių, vartotojai produktų gali įsigyti prekybos tinkluose – tai galima priskirti naujienoms, nors tai vyksta jau penktus metus“, – dalijasi P. Andriejavas.

Daugėja nebent mėgėjų

LDAA valdybos pirmininkas pastebi, kad ne profesionaliajame, bet mėgėjų augintojų segmente tikrai daugėja eksperimentų – žmonės ir daugiabučių balkonuose ne pirmus metus mėgina ko nors užsiauginti.

„Augina paprikas, aitriąsias paprikas, egzotines pomidoriukų rūšis. Hobių segmente žmonės mėgsta eksperimentuoti, tai turbūt tampa ir edukacijos priemone, galbūt ir vaikams. Didmiesčių gyventojams to norisi. Kaip sakau, kaimas maitina miestą, o ne miestas kaimą, bet ir mieste žmonės nori turėti savų daržovių“, – supranta P. Andriejavas.

„Profesionaliajame segmente pokyčių nedaug. Dominuoja burokėliai, svogūnai, salotos, kopūstai“, – priduria jis.

P. Andriejavas sako, kad, Lietuvoje profesionalių ūkių skaičius išlieka daugmaž stabilus. „Susiduriame su problema, kad ūkių nėra kam perduoti, tai tikrai matyti. Būna, vaikai užauga, išvažiuoja į didmiesčius ir nėra kam perimti ūkių. Labai gaila, bet tikimės, kad situacija pasikeis. Sveikatinimas, sveikų daržovių vartojimas – ši kultūra populiarėja ir žmonės vartoja daugiau daržovių. Kaip bus, parodys laikas“, – atvirauja jis.

Kad daugėja megėjų, bet ne profesnionalų daržovių augintojų, sako ir M. Andrijauskas. „Susiduriame su tuo – pasakoja, kad daugiau užsiaugina pomidorų ar ko kito šiltnamyje. Tačiau profesionalių daržovių augintojų bent jau mes su šeima nepastebėjome. Kai prekiaujame turgavietėse, visi tie patys, senieji augintojai, o naujų – vienas kitas. Vis tiek čia reikia fizinio darbo, o žmonių pasisamdyti labai sudėtinga“, – sako ūkinininkas.

Lems konkurencija

Ką atneš likęs pavasaris ir vasara, prognozuoti sunku, tad ir apie galimas šiųmečių daržovių kainas ūkininkai kalba atsargiai. P. Andriejavas pabrėžia, kad daržovių kainas labiausiai kelia gamtos išdaigos. „Reikia paminėti, kad ne ūkininkas nustato kainą, o rinka“, – akcentuoja jis.

Nors trąšos pastaraisiais metais ir atpigo, jų kainos negrįžo į tą lygį, kuris buvo iki Ukrainoje prasidėjusių plataus masto karinių veiksmų ir energetikos krizės. „Taip, kainos daugmaž stabilios, kataklizmų nenusimato, bet jos negrįžo į prieš ketverius metus buvusį lygį, – sako LDAA vadovas. – Tai irgi prisideda prie galutinės daržovių kainos, kaip ir degalai, akcizai. Pagrindinės dedamosios yra darbo užmokestis, degalai, energetika, augalų apsaugos priemonės ir trąšos.“

Toks kontekstas sufleruoja, kad daržovės šiemet turėtų brangti, bet P. Andriejavas aiškina, kad ne viskas taip paprasta – ūkininkai yra priversti smarkiai konkuruoti. „Jei nesiūlys konkurencingų kainų, nemodernizuos ūkių, neinvestuos į optimalią gamybą, jie nesugebės konkuruoti su importu, o vartotojas visada yra teisus ir jis renkasi. Privalome konkuruoti“, – sako jis.

M. Andrijauskas nemano, kad šiemet daržovės smarkiai brangs, tačiau daug priklausys nuo sezono pabaigos: „Jei sausra bus, gal kas nors pasikeis, bet dabar nemanau, kad labai keistųsi kainos.“

Kaimas maitina miestą, o ne miestas kaimą, bet ir mieste žmonės nori turėti savų daržovių.

Pasak jo, ir atlyginimų kilimas didelio efekto bent jau jo ūkyje greičiausiai neturės, nes net ir pačiame sezono įkarštyje tenka pasisamdyti vos kelis darbuotojus – M. Andrijauskui ūkyje talkina šeima: „Nejaučiame atlyginimų kilimo naštos.“

Štai septintus metus ūkininkaujantis N. Švelnys sako, kad daržovių kainos gal ir galėtų kilti, bet jas iš tiesų reguliuoja situacija ES rinkoje. „Jeigu Lietuvoje turime daržovių perteklių arba ES didelį jų perteklių, mums neleidžia pakelti kainų, automatiškai rinka reguliuoja kainas. Nėra taip, kaip su javais, – nukūlei, pardavei, vis tiek ta kaina visada maždaug vienoda. Su dražovėmis taip nėra“, – tikina jis.

„Labai stipriai priklauso, kiek daržovių užauginama ne tik pas mus, bet ir aplinkui, Europoje. Svarbi padėtis ne tik kaimyninėse šalyse, bet ir visoje ES – jei kur nors neužderi, tada perka iš mūsų, automatiškai kaina būna didesnė“, – tęsia N. Švelnys.

Jis pats savo daržoves eksportuoja į Lenkiją, Ukrainą. „Tikiuosi, taip ir toliau seksis, kad kam nors ko nors prireiks, – viliasi ūkininkas. – Pasėlių plotų šiemet nedidinome, kaip tik sumažinome, nes, manau, šiais metais labai daug žmonių augins bulvių, kopūstų, kadangi kaina buvo nebloga. Yra sėklų trūkumas, vadinasi, žmonės jų prisipirko.“