Prieš kelerius metus įvykdytai pensijų reformai iškilo grėsmė. Seimo nariai nori kreiptis į Vyriausybę dėl pervedimų iš "Sodros" į privačius pensijų fondus tikslingumo bei išsiaiškinti, ar tai neprieštarauja Konstitucijai.

Įmokų neatkūrė

Vakar Seime pritarta siūlymui ir kitais metais palikti galioti sumažintą įmokų į antros pakopos pensijų fondų dydį, siekiantį 2 proc.

Rima Baškienė su kitais Seimo nariais teikė siūlymą atskaitymus į pensijų fondus sumažinti ne iki 2, o net iki 1 proc. Tai esą leistų papildomai sutaupyti 300 mln. litų.

"1 proc. nepadengs pensijų fondų valdymo ir administravimo išlaidų. Tie pinigai bus skirti atlyginimams išmokėti, ne kaupti, jokių pinigų neliks. Baisiausia, kad viešosios lėšos bus naudojamos neracionaliai, tiesiog suvalgytos privačių fondų valdytojų ir išleistos reklaminėms iškaboms", – sakė Andrius Šedžius.

Siūlė nutraukti mokėjimus

Seimo narys Petras Gražulis buvo pateikęs siūlymą išvis nutraukti pervedimus iš "Sodros" į privačius pensijų fondus. A.Šedžiaus teigimu, išties toks siūlymas teisingas, nes kyla abejonių dėl to, ar viešosios lėšos apskritai gali būti pervedamos į privačius fondus ir, ar tai neprieštarauja Konstitucijai.

Juozas Rimantas Dagys pasiūlė Seimui priimti protokolinį nutarimą ir pavesti Vyriausybei, kad iki sausio pateiktų siūlymus, ką daryti su pensijų kaupimo fondais. "Ir tuomet turėtume spręsti jų likimą ir kaip toliau su jais dirbti", – sakė jis.

"Pritariu J.R.Dagio iniciatyvai ir siūlau kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų reformos įstatymo atitikties Konstitucijai. Kyla išties daug klausimų dėl lėšų pervedimo į privačius fondus. Būtina išaiškinti, ar šis modelis atitinka Konstituciją", – antrino ir Vytenis Andriukaitis.

"Nutraukti pervedimus, nes fondai nepateisino lūkesčių, kuriuos jie mums teikė", – piktinosi ir Julius Veselka.

Sutaupys 600 mln.

Diskutuojant dėl pervedimų į pensijų fondus mažinimo, daugelis Seimo narių minėjo Estijos pavyzdį. Pastaroji visiškai nutraukė pervedimus į privačius pensijų fondus. Teisybės dėlei reikia pastebėti, kad Estija įsipareigojo vėliau įmokas grąžinti.

Jei Pensijų reformos įstatymo pataisai nebūtų pritarta, nuo Naujųjų metų atskaitymai "Sodrai" būtų grįžę į ankstesnį, iki krizės buvusį, lygį – 5,5 proc., o nuo 2012 m. būtų augę iki 6 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas posėdyje sakė, kad priimtoji pataisa kitąmet "Sodrai" leis sutaupyti 604 mln. litų. Seimo nario Algirdo Syso teigimu, norint subalansuoti "Sodros" biudžetą buvo būtina priimti sprendimą mažinti atskaitymus "Sodrai".

Nenumatė pabaigos

Seimas nenustatė konkrečios datos, iki kada galios sumažintos įmokos į pensijų fondus. Numatyta, kad tvarka galiotų laikinai – iki bus konstatuota sunkmečio pabaiga. Tačiau liko neaišku, kas ir kaip tai padarys.

Pirmąkart Seimas atskaitymus į pensijų fondus mažino nuo 2009 m. – iki 3 proc., o nuo praėjusių metų liepos – iki 2 proc.

Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti kelis prašymus, ar valdžios sprendimas sumažinti įmokas į antros pakopos pensijų fondus neprieštarauja Konstitucijai.

Pensijų sistemos reforma įgyvendinta 2003 m., siekiant išvengti "Sodros" mokumo krizės po kelių dešimtmečių, kai sistemos išlaikytinių padaugės, o dirbančių žmonių skaičius sumažės. Naujoji sistema leidžia laisva valia pasirinkti dalį įmokų "Sodrai" pervesti į privačius antros pakopos pensijų fondus ir taip kaupti senatvės pensijai. Tačiau kaupiant dalį įmokų privačiai, mažėja "Sodros" mokamos pensijos dalis. Mechanizmas, leidžiantis sugrįžti tik prie "Sodros" sistemos, nėra numatytas

Vyriausybė spręs dėl kompensavimo

Šiandien Vyriausybė turėtų spręsti dėl per krizę sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo. Naujienų agentūros BNS šaltinių teigimu, laikas, nuo kada kompensuoti per krizę sumažintas senatvės ir netekto darbingumo pensijas, tikriausiai bus susietas ne su konkrečiais metais, o su fiskalinio deficito, valstybės skolos ir kitais finansų stabilumo rodikliais.

"Vyriausybė siekia patvirtinti tokią tvarką, kuri leis realiai pradėti kompensuoti sumažintas pensijas iškart, kai tai leis finansinė valstybės padėtis, bet neis tuo keliu, kad tik prisiims įsipareigojimus sumokėti sumą, nes tai nukeltų problemos sprendimą dešimtmečiams į priekį, kaip buvo su rublinių indėlių ar 1995–2002 m. neišmokėtų pensijų kompensavimu", – sakė šaltinis Vyriausybėje.

Sumažintos pensijos bus pradėtos kompensuoti, kai pagal tarptautinius kriterijus bus nustatyta, kad Lietuvos finansinė padėtis stabili. Pagrindiniai finansinio stabilumo rodikliai bus tie, kurie atspindi Lietuvos skolinimosi poreikį, – fiskalinis deficitas ir valstybės skola. Sumažintos pensijos neturėtų būti kompensuojamos skolintomis lėšomis. Pensijos bus ne kompensuojamos atskira tvarka, o tiesiog didinamos.

Seimo Tvarkos ir teisingumo frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis yra sakęs, kad sumažintų išmokų grąžinimą ketinama atidėti iki 2013 m. – įsipareigojimus perkelti jau būsimai valdžiai.

Šiemet balandį Konstitucinis Teismas išaiškino, kad per ekonominę krizę sumažintas senatves ir invalidumo pensijas būtina teisingai ir per protingą laikotarpį kompensuoti, kai tik šalyje nelieka ypatingos krizinės padėties.

Be to, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad, jeigu dar iki ekonomikos krizės pabaigos atsiranda galimybė sukaupti lėšų, tuomet reikia pradėti mokėti buvusias didesnes pensijas.

Sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmo iš valdančiųjų reikalauja ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Seimas, Vyriausybės teikimu priėmęs laikinąjį įstatymą, pensijas ir kitas socialines išmokas sumažino dvejiems metams nuo 2010 m. pradžios iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Nebuvo mažinamos 650 litų per mėnesį dydžio ir mažesnės senatvės pensijos. Didesnės buvo mažinamos, priklausomai nuo jų dydžio – maždaug nuo 2 iki 12 proc.

Dirbantiems pensininkams pensijos mažėjo daugiau nei nedirbantiems. Atsižvelgiant į darbo užmokestį, pensijos dirbantiems pensininkams buvo sumažintos nuo 2,5 proc. iki 70 proc.

BNS inf.