PIENO SUPIRKIMO KAINOS KRINTA, BET UŽ PRODUKTUS MOKAME DAUG: KUR ŠUO PAKASTAS?

Pieno supirkimo kainos Lietuvoje krinta, tačiau pieno produktų kainos parduotuvėse vis dar išlieka aukštos. Kur šuo pakastas?

Apie susidariusią situaciją LNK žurnalistė kalbino Žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.

– Vis dėlto, kokia yra situacija pieno rinkoje? Ar pieno supirkimo kainos krinta dėl to, kad jo yra per daug?

– Pieno supirkimo kainas diktuoja pasaulinės rinkos. Na, čia panašiai, kaip ir su nafta. Jei pasaulio biržose krinta jos kaina, ji mažėja visur. Tačiau mes turime tokį išskirtinumą Baltijos rinkose, kad, visų pirma, esame maža rinka. Todėl tie svyravimai vyksta labai greitai, gal ne taip greitai pakyla, bet greitai nukrinta. Pakimba ir visi tie sutarti projektai dėl ūkių modernizavimo. Dėl išaugusių sąnaudų – kuro, pašarų kainų, prisiimant įsipareigojimus dėl modernizavimo, tarkim, technikos atnaujinimo, – padidėja finansinė našta ir tie projektai tampa rizikingi. Ir gauname daug signalų, kad bus atsisakoma paramos arba kad tie projektai nebus įgyvendinami ir ūkiai turės bankrutuoti. Ši situacija kelia nerimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O kaip dėl to pieno pertekliaus. Esate ir pats užsiminęs, kad jo yra per daug, todėl krito supirkimo kainos.

– Tai yra vienas dalykas, kurį mes matėme. Kainos pradėjo kristi, kai viena įmonė susidūrė su sunkumais ir buvo nesupirkta 6 tūkst. tonų pieno, kas iš esmės bendroje rinkoje yra labai mažai. Tai įvyko lapkritį, tuomet buvo pirmasis kainų kritimas. Gruodį to pieno, kuris buvo nesupirktas iš ankstesnių kontraktų, buvo jau 9 tūkst. tonų. Ir mums atrodė, kad yra šiek tiek koreliacijos, bet ne tokios stiprios. Tai sutapo ir su pasaulinės kainos pokyčiais. Taip pat – su pagamintos produkcijos kainos kritimu. Kadangi perdirbėjai yra ir didmenininkai pardavėjai, ir žaliavos supirkėjai, tai jie sureagavo pirmiausiai. Mums nepriimtina tai, kad atsiradus tokiems svyravimams, pirmiausiai mažinamos žaliavinio pieno kainos. Kaip sakiau, iš strateginės ilgalaikės perspektyvos tai tikrai neatrodo tvaru.

– Ūkininkai skundžiasi, kad iš jų pienas yra superkamas už centus ir jie negali išsilaikyti. Jiems gresia bankrotas, o tuo tarpu parduotuvėse pieno produktai kainuoja dvigubai brangiau ar net dar daugiau nei anksčiau. Ar jums, kaip ministrui, atrodo pagrįstos tokios kainos?

– Aš nesiimsiu vertinti kainų pagrįstumo, nes jas lemia daug dedamųjų. Produkcija daugeliu atvejų buvo pagaminta iš anksčiau supirkto pieno, t. y. ankstesne kaina. Tam tikra prasme inercija yra. Kita vertus, kainas reguliuoja rinka ir yra daug dedamųjų, nes gyvename rinkos ekonomikos sąlygomis. Tad šiandien nekomentuosiu kainų. Mums yra svarbiau, kad sutartiniai įsipareigojimai, kad ūkininkų derybinės galios būtų stipresnės. Ir vakar  sutarėme šiuo klausimu padirbėti darbo grupėse.