Pingantis euras Lietuvai nepakenks

Prancūzų ir olandų - „ne“, pasakytas Europos Sąjungos Konstitucijai, išryškino ES demokratijos deficitą, kuriam laikui „parklupdė“ eurą prieš dolerį.

Bijo turkų

Parlamentaras Vaclovas Stankevičius mano, kad prancūzai ir olandai atmetė per referendumus Europos Sąjungos Konstituciją, nes politikai atitrūko nuo žmonių. „Jie manė, kad Vakarų demokratija nepajudinama ir viskas tekės sena vaga“,- sakė V.Stankevičius.

Anot jo, Europoje brangsta prekės, didėja nedarbas, tačiau politikai nesiima efektyvių priemonių tiems procesams stabdyti. Kita priežastis, pasak Seimo nario, baimė, kad į Europos Sąjunga bus priimta Turkija. „Tai islamiška, visiškai kitos kultūros šalis. Europiečiai nesuvokia Turkijos, kaip Europos dalies, net geografiškai. Ir kai kurie Lietuvos politikai abejoja, ar verta priimti šią šalį į ES“, - paaiškino V.Stankevčius. Jis mano, kad buvo padaryta didžiulė politinė klaida Europarlamente pradėjus svarstymus dėl Turkijos narystės ES prieš pat referendumus dėl Konstitucijos.

Dar viena priežastis, anot jo, kad kai kurie prancūzai ir olandai laiko Europos Sąjungos naujokes iš Rytų bloko išlaikytinėmis.

Jis nemano, kad nepatvirtinus Konstitucijos ES sugrius. „Dirba Europarlamentas, Europos Komisija, procesai vystosi gana sklandžiai. Juk yra Nicos sutartis, beje, labai palanki Lietuvai“,- mano parlamentaras.

Jis teigė, kad daug kas paaiškės po ES šalių premjerų susitikimo birželio 16, 17 dienomis Briuselyje.

Norėjo įgelti

Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Politologijos katedros vedėjas Saulius Šiliauskas teigė, kad ES Konstitucija patyrė fiasko referendumuose dėl demokratijos deficito. „Išryškėjo, kad Europos Sąjunga yra politinių viršūnių projektas.

Valdžia sutelkta Europos Komisijos, kuri yra vykdomoji institucija, o ne Europarlamento rankose“, - sakė politologas.

Pasak jo, pastebėta, kad europiečiai yra abejingi Europarlamento rinkimams. Daug aktyviau renka savo nacionalinius parlamentus.

„Į Europarlamentą balotiruojasi ne patys įžymiausi valstybių politikai. Dažnai čia ateinama pabaigti savo politinės karjeros. Tai lyg postas už buvusius nuopelnus“, - mano S.Šiliauskas.

Kita priežastis, anot jo, kad žmonės, nepatenkinti savo vyriausybėmis, pasistengė įgelti per referendumą, nes valdžia agitavo už ES Konstituciją.

Politologas sakė, kad Prancūzijos ir Olandijos valdžios buvo atitrūkusios nuo rinkėjų. „Jie buvo per dideli optimistai. Manė, kad žmonės balsuos už Konstituciją pagal tradicinį teigiamą požiūrį į ES, bus už tai, kad į Europą grįžtų Rytų šalys. Tačiau prancūzai ir olandai yra konservatyvūs ir nenori prarasti socialinės gerovės dėl juos užplūsiančių vargšų iš Rytų“,- sakė S.Šiliauskas.

Anot jo, Europos Sąjunga suras kitų išeičių. „Gal Konstituciją priims dalimis, susitarę dėl tų dalių, kurios nekelia abejonių nė vienai ES valstybei“, - svarstė politologas.

Jis sakė, kad galima gyventi ir be ES Konstitucijos: „Didelės tragedijos nėra, veikia kiti teisiniai aktai”.

Doleris stiprėja

SEB Vilniaus banko Klaipėdos filialo verslo klientų direktorius Erdvilis Gerazimas sakė, kad euras pinga, palyginti su doleriu, dėl spekuliatyvinių tendencijų. „Prancūzams ir olandams atmetus Konstituciją iškilo abejonių dėl ES ateities. Įprasta, kai valstybėje, šiuo atveju - ES, nestabilu, tada jos valiuta „pinga“,- teigė E.Gerazimas.

Anot jo, spekuliatyvinės tendencijos yra trumpalaikės, nes valiutų kursus lemia makroekonomika.

Kita priežastis, kodėl pinga euras, pasak bankininko, todėl, kad atsigauna JAV ekonomika, prieš trejetą metų buvusi „gilioje duobėje“.

Anot E.Gerazimo, Lietuvos pramonininkai, parduodantys savo produkciją už ES ribų, yra patenkinti dolerio stiprėjimu, nes daugiau uždirba. „Lietuva neturės problemų dėl smunkančio euro kurso, nes litas yra susietas su euru tvirtu santykiu“,- paaiškino bankininkas.