LPK prezidentas Vidmantas Janulevičius teigia, kad šalies pramonės įmonės vis stipriau jaučia spaudimą, o sektoriaus išlikimui konkurencingoje aplinkoje reikia ne tik prisitaikymo, bet ir aiškios valstybės strategijos.

„Privalome stiprinti eksporto kreditų apsaugą, skatinti investicijas ir aktyvinti Lietuvos įsitraukimą į Europos gynybos, energetikos ir konkurencingumo projektus“, – pranešime cituojamas V. Janulevičius.

Didžiausius gamybos augimo lūkesčius šiuo metu rodo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių sektorius. Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas rodo, kad kas antra šio sektorius įmonė tikisi augimo. Optimistiškos prognozės taip pat fiksuojamos nemetalo mineralinių produktų, drabužių ir tekstilės sektoriuose, kur augimą planuoja apie 40 proc. įmonių. Tuo metu chemijos pramonėje trečdalis bendrovių prognozuoja gamybos mažėjimą.

Skelbiama, kad beveik 40 proc. įmonių mano, jog paklausa yra per maža. Ypač nepatenkintos yra kitų nemetalo mineralinių produktų bei guminių ir plastikinių gaminių sektorių įmonės, esą daugiau nei pusė jų teigia, kad paklausa yra per silpna.

Taip pat naujausi duomenys rodo, kad 3 iš 4 įmonių mano, jog jų darbuotojų skaičius greitu metu nesikeis ir išliks stabilus. Tačiau chemijos sektoriuje nerimas dėl darbuotojų išlieka, kadangi kas ketvirta įmonė svarsto apie darbuotojų mažinimą.

Liepą pramonės pajėgumų panaudojimo lygis sumažėjo nuo 71,5 iki 71,4 proc. Anot LPK, nuo 2023 m. pradžios šis rodiklis neperžengia 70 proc. ribos ir yra žemesnis už ilgamečio vidurkio 75 proc. lygį.

Aukščiausias pajėgumų panaudojimas buvo drabužių siuvimo ir baldų gamybos sektoriuose (83 proc.), o žemiausias – tekstilės (61,7 proc.), nemetalo mineralinių produktų (62,2 proc.) ir metalo gaminių gamybos, išskyrus mašinas ir įrenginius (62,5 proc.), sektoriuose.

Didžiausias mėnesio augimas fiksuotas tekstilės gaminių sektoriuje (+3,2 proc. punkto), o didžiausias kritimas – chemijos produktų gamyboje (–2,5 proc. punkto).

LPK duomenimis, liepą tik kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių bei baldų gamybos lūkesčių indeksai viršijo 50 punktų ribą, kuri reiškia optimizmą. Jų lūkesčiai atitinkamai siekė 51,9 ir 51,0 punkto.

Tuo metu žemiausi lūkesčių indeksai fiksuoti chemijos (37,5), gumos ir plastiko (42,0), metalo gaminių (43,9) bei kitų nemetalo mineralinių produktų (46,9) sektoriuose.

Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojant Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis.