Nors ekonomikos rodikliai euro zonoje blogėja, Lietuvos mažmeninės prekybos rezultatai išlieka stabilūs ir grėsmingų tendencijų kol kas nėra.

Mažmeninės prekybos apimtis Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą bei remontą ir maitinimo bei gėrimų įmones, šių metų sausį–birželį buvo 12,453 mlrd. litų (be PVM) – 6 proc. daugiau nei per tą patį 2011-ųjų laikotarpį. Birželį, palyginti su geguže, mažmeninės prekybos apimtis Lietuvoje, išskyrus automobilių pardavimą bei remontą ir maitinimo bei gėrimų įmones, ūgtelėjo 0,3 proc. – iki 2,227 mlrd. litų.

"Kitimo tendencijos išlieka gana stabilios, tai turbūt galima vertinti teigiamai, nes euro zonoje yra daugiau grėsmių, kad recesija išliks ir antrą ketvirtį. Gana stabilūs mažmeninės prekybos rezultatai yra džiuginantis veiksnys, kuris galbūt indikuoja tai, kad tas lėtėjimas yra, tačiau grėsmingų tendencijų mes nematome", – sakė Violeta Klyvienė, "Danske banko" vyresnioji analitikė Baltijos šalims.

Anot jos, Lietuvos antro ketvirčio bendrojo vidaus produkto įvertis tikriausiai taip pat parodys gana gerus rezultatus, tačiau neatmetama galimybė, kad bus juntamas ryškesnis sulėtėjimas. "Prognozuojame, kad lėtėjimas bus, tačiau augimas išliks apie 3 proc." – teigė V.Klyvienė.

DNB banko Ekonominių tyrimų padalinio analitikas Mindaugas Jurgelis išplatintame komentare teigė, kad spartesnio mažmeninės prekybos sektoriaus augimo artimiausiais mėnesiais sunku tikėtis, o padėtis pasikeistų tuo atveju, jei pastebimai pagerėtų situacija Europoje, imtų sparčiau mažėti nedarbo lygis, pagerėtų vartotojų lūkesčiai.

Banko "Swedbank" vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, tikėtina, kad, nerimaudami dėl euro zonos ateities ir galimo poveikio Lietuvos ekonomikai, gyventojai vėl gali pradėti daugiau taupyti ir mažiau vartoti.