„Man atrodo, kad mes turime pasitikėti mūsų kariuomene“, – žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė I. Ruginienė.

„Pirmas prioritetas – mes turime vykdyti įsipareigojimus, kuriuos davėme savo partneriams. Tai yra, neabejotinai, divizija, tai yra NATO įsipareigojimai. Tai yra tas, kas yra nekvestionuojama, ir mes turime tą atlikti. Tikimės, kad kuo daugiau partnerių pajėgų bus dislokuota Lietuvoje, mes dėsime visas pastangas, kad taip ir būtų. Tai čia yra pirmas prioritetas“, – pridūrė ji.

Anot jo, antrasis prioritetas leidžiant Valstybės gynybos fondo lešas bus tai daryti klausantis karinio patarimo.

„Šiandien buvau su Krašto apsaugos ministerija susitikusi ir sakiau, kad absoliučiai pasitikiu kariuomene ir jų patirtimi. Lygintis su jais patirtimi aš tikrai negaliu. Todėl noriu matyti planus, noriu matyti viziją“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

BNS rašė, kad Vyriausybės Seimui pateiktame kitų metų valstybės biudžeto projekte gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Maždaug 700 mln. eurų iš šių pinigų bus skiriama per Valstybės gynybos fondą – pernai įteisintą instrumentą, kuriuo siekta konkrečiai krašto apsaugai numatyti lėšas iš pastaruoju metu didintų mokesčių.

Šio fondo sąmatą einamaisiais metais tvirtina Vyriausybė.

Anot I. Ruginienės, trečiasis prioritetas skirstant Valstybės gynybos fondo lėšas bus poreikis užtikrinti karinį mobilumą, tai yra galimybes karinei technikai greitai ir be kliūčių judėti šalyje.

Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai ir žiniasklaida biudžeto projektų registravimo išvakarėse nuogąstavo, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius,dėl to nukentėtų esminiai ginkluotųjų pajėgų vystymo prioritetai.

Ketvirtadienį paaiškėjo, kad tai galėjo paskatinti Krašto apsaugos ministerijoje anksčiau šią savaitę surengtas susitikimas, kur viešosios erdvės veikėjai buvo perspėti, jog Vyriausybė galimai nesilaikys įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo.

Tačiau trečiadienį pati krašto apsaugos ministrė socialdemokratė Dovilė Šakalienė viešai neigė tokias abejones pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius ir leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.

BNS rašė, kad šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.