„Manau, kad turėtume išvengti tokių situacijų ateityje. Tai tikrai sukelia papildomos trinties ir, sakyčiau, tokio nepasitikėjimo vieni kitais. (...) Suprantu, kad yra klausimų, dėl kurių nesutariame, bet dirbant vienoje komandoje, aš kalbu šiuo atveju apie valdančiąją koaliciją, reikėtų labiau pasitikėti vieni kitais ir tikrai nedaryti žingsnių, kurie tą pasitikėjimą ardytų“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Taip jis kalbėjo paaiškėjus, kad KAM surengė kitų metų gynybos biudžeto pristatymą žurnalistams ir nuomonės formuotojams, o po šio neformalaus susitikimo, socialiniuose tinkluose pasirodė informacija, jog kitų metų gynybos biudžeto projekte suplanuotas gynybos finansavimas iš tiesų nesiekia 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip žadėta.

Abejones trečiadienio vakarą viešai neigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius. Tai yra, jis leidžia laikytis plano, jog kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius šį pristatymą pavadino „keistu žanru“, o premjerė Inga Ruginienė – sabotažu ir nesusipratimu.

Vyriausybės vadovė neatsakė, ar pasitiki D. Šakaliene ir laukia susitikimo su ja.

Pati D. Šakalienė teigė apie tokį susitikimą sužinojusi iš M. Sinkevičiaus.

„Noriu, kad pirmiausia premjerė susėstų kartu su krašto apsaugos ministre, išsiaiškintų visas aplinkybes. Pats susitikimas su žurnalistais, vadinamasis off the record (neformalus pasikalbėjimas – BNS), nėra kažkas tokio, kas nebūtų išrasta gerokai anksčiau. Bet jame neturėtų būti teikiama ir dalijamasi informacija, kuri yra su saugumo žyma“, – kalbėjo prezidentas.

„Jeigu tai buvo padaryta, tai yra didelis nusižengimas ir to taip lengvai toleruoti mes negalime“, – pridūrė jis.

Pagal Vyriausybės parengtą kitų metų valstybės biudžeto projektą, krašto apsaugos finansavimas kartu su Gynybos fondu 2026 metais sieks beveik 4,8 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. BVP. Iš šios sumos 700,3 mln. eurų sudarys Valstybės gynybos fondo lėšos.

„Sutarėme, kad ieškosime visų įmanomų būdų, kad gynybos biudžetas būtų bent jau ne mažesnis negu 5 proc. BVP. Man atrodo, premjerė aiškiai sakė, kad ji siekia to paties. Šiandien mes matome, kad tai yra realybė ir, tiesą sakant, nebematau pagrindo, dėl ko čia turėtų būti kryžiuojamos špagos“, – teigė G. Nausėda.

Vyriausybė ketvirtadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir  savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui.