„Susitikime su senjorus vienijančių organizacijų ir Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo atstovais prezidentas aptars pajamų nelygybės, skurdo rizikos lygio šalyje mažinimo, perskirstymo per biudžetą didinimo priemones, Vyriausybės siūlomų mokesčių pakeitimų galimą poveikį, tolesnes socialinės ir ekonominės politikos kryptis“, – Eltai siųstame komentare teigė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Tuo metu susitikime su verslo organizacijų atstovais G. Nausėda aptars paskatas tolesniam šalies ekonomikos augimui, didesnio gynybos finansavimo šaltinius, galimą Vyriausybės siūlomų mokesčių pakeitimų poveikį.

Antradienį taip pat numatytas prezidento susitikimas su premjeru Gintautu Palucku.

Pirmadienį registruoti nauji siūlymai dėl mokestinių pakeitimų

Kaip skelbta anksčiau, pirmadienį Finansų ministerija registravo siūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), saugumo įnašo bei pelno mokesčio įstatymų pakeitimo.

Siūlomų PVM įstatymo pakeitimų projektas reikšmingai nesikeitė – išliko siūlymas atsisakyti lengvatinio tarifo taikymo šildymui ir karštam vandeniui bei malkoms. Anksčiau skelbtais Finansų ministerijos duomenimis, tokios lengvatos atsisakymas sugeneruotų 65,1 mln. eurų.

Projekte taip pat toliau siūloma padidinti lengvatinį PVM tarifą, taikomą apgyvendinimo, keleivių vežimo paslaugoms bei meno ir kultūros įstaigų, renginių lankymui nuo 9 iki 12 proc.  Ministerijos duomenimis, to finansinė nauda – 20,1 mln. eurų.

Nesikeičia ir siūlymas 1 proc. didinti standartinį pelno mokesčio tarifą – iki 17 proc., o lengvatinį – iki 7 proc. Anksčiau buvo suskaičiuota, kad tai sugeneruotų 111,5 mln. eurų pajamų nuo 2027 m. 

Ministerijos siūlymu, priėmus pakeitimus, būtų mokama už kalendorinį ketvirtį sudarytose (pratęstose, pakeistose, jei keičiasi ir draudimo įmoka) sutartyse nurodytos bendros įmokų sumos. Vadinamąjį saugumo įnašą mokėtų visi Lietuvoje veikiantys draudikai nuo ne gyvybės draudimo sutartyse nurodytos bendros draudimo įmokų sumos.

NT mokesčio grindis siūloma nustatyti nuo 20 iki 80 tūkst. eurų

Tuo metu taip pat pirmadienį registruotame įstatyme, Vyriausybė siūlo savivaldybėms nekilnojamojo turto (NT) mokesčio grindis leisti nustatyti intervale nuo 20 iki 80 tūkst. eurų, o to nepadariusiose savivaldybėse nuo kitų metų taikyti 40 tūkst. eurų kartelę.

Siūloma, kad savivaldybių tarybos nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinamos kartelės dydį turėtų iki šių metų gruodžio, tarifus reikėtų nustatyti atsižvelgiant į Registrų centro NT mokestinės vertės dydį.

Iki 200 tūkst. eurų vertės pagrindiniam būstui būtų taikomas 0,1 proc. mokesčio tarifas, virš šios vertės ir iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų vertės –  0,5 proc, virš 600 tūkst. eurų – 1 proc. mokesčio tarifas.

Anksčiau premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad koalicinėje taryboje sutarta teikti 50 tūkst. eurų NT kartelę asmeniui ir 100 tūkst. eurų – šeimai.

Už pagrindinį gyvenamąjį būstą mokamam NT mokesčiui Finansų ministerija ir toliau siūlo taikyti 50 proc. lengvatą, o šeimoms, auginančioms 3 ir daugiau vaikų arba vaiką su negalia, siūloma taikyti 75 proc. mokesčio lengvatą – abiem atvejais būsto vertė turi neviršyti 450 tūkst. eurų.

Tuo metu visas likęs gyventojui priklausantis NT, t. y. išskyrus gyvenamą būstą, būtų apmokestinamas nuo bendros mokestinės vertės, siekiančios 20 tūkst. eurų.

Pagal Vyriausybės tvarką, NT vertė iš naujo būtų vertinama ne kas 5 metus, kaip šiuo metu, o kas trejus.