„Esame numatę ir tam tikrus įsigijimus iš Suomijos gamintojų ir jie tikrai yra pakankamai reikšmingi. Kalbame apie minas, laivus, kitokią karinę įrangą, svarstome apie šarvuotų visureigių įsigijimą iš Suomijos „Patriot“ gamintojo“, – antradienį Prezidentūros išplatintame vaizdo komentare teigia šalies vadovas.

Antradienį Suomijoje G. Nausėda atidarė verslo forumą, kuriame, anot prezidento, dalyvavo apie 50 Lietuvos verslo atstovų ir apie 200 Suomijos įmonių atstovų.

„Tie intereso taškai yra ir labai noriu, kad šis mano vizitas prisidėtų prie ekonominių ryšių, ne tiktai gynybinių, bet ir ekonominių ryšių tarp mūsų abiejų valstybių stiprėjimo“, – kalbėjo G. Nausėda.

Kaip rašė BNS, liepos pradžioje naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad Lietuva ir Suomija planuoja kitąmet pradėti priešpėstinių minų gamybą savo ir Ukrainos reikmėms.

Pareigūnai teigė, kad gamyba galėtų prasidėti iškart po to, kai įsigalios pasitraukimas iš Otavos konvencijos – tai įvyksta praėjus šešiems mėnesiams nuo tos dienos, kai šalis apie tai praneša Jungtinėms Tautoms.

Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa „Reuters“ teigė, kad ketinama išleisti „šimtus milijonų eurų“ ne tik prieštankinėms, bet ir priešpėstinėms minoms, pastarųjų planuojama užsakyti dešimtimis tūkstančių ar net daugiau.

Krašto apsaugos ministerijos BNS atsiųstame atsakyme teigiama, kad oficialius pokalbius dėl priešpėstinių minų įsigijimo ar gamybos Lietuva pradės tada, kai įsigalios pasitraukimas iš Otavos konvencijos – gruodžio 27 dieną.

Valstybės gynimo taryba yra nusprendusi, kad vystant nacionalinę diviziją, įsigyjant naują techniką ir ruošiantis Vokietijos brigados priėmimui, Lietuva krašto apsaugai iki 2030-ųjų papildomai turi skirti 12–13 mlrd. eurų, tai kilstelėtų finansavimą gynybai iki 5–6 proc. BVP.